Praktinis užsiėmimas PANEVĖŽYJE: Kvantinio gydymo metodikos, II d. Būrimai ir prognozės 2015 metams.

Mieli panevėžiečiai,

Šį pirmadienį (gruodžio 22 d.) Panevėžyje, Trečiojo tūkstantmečio kvantinės medicinos kurso paskaita įvyks naujose patalpose, Kranto 28, Panevėžio kultūros centro Bendruomenių rūmų konferencijų salęje, I aukšte.

Tai penktasis, šventinis užsiėmimas iš ciklo Trečiojo tūkstantmečio kvantinė medicina. Jame toliau tęsime pokalbį bei atliksime praktikas pagal pasaulyje pripažintas Kvantinio gydymo metodikas II. taip pat kalbėsime apie stuburo problemas. Atliksime pratimus ir technikas padėsiančias atgauti energiją. Antroje dalyje busime ir apžvelgsime prognozes 2015 metams.

Renginio pradžia 17.30 val. Pabaiga - 20 val.

Renginio kaina - 35 Lt.

Visiems renginio dalyviams biolauko korekcija su šventine nuolaida.

Visi tie, kurie dar neprisijungė prie grupės, galite laisvai ateiti.

Į užsiėmimą galite atsinešti virgules, svarelius, arba varinės vielos, o taip pat žvakelių. Taip pat galima atsinešti anatomijos atlasus.

Kitas artimiausias užsiėmimas Panevėžyje įvyks 2015 m. sausio 12 d. bendruomenių rūmuose. Tema: Astraliniai parazitai, biolauko valymas.

Laukiame Jūsų.

Daugiau informacijos
www.kvantinemagija.lt

Pagarbiai,

Gintaras Mikšiūnas

Dievo tvarka ir laisvė

Radau archyve 2006 m. paskaitos "Šviesos namuose" konspektą. Praėjo beveik 9 metai. Kaip greitai bėga laikas ....

.................

Mokiniai tarė Jėzui: Pasakyki mums, i ką panaši dangaus karalyste. Jisai tarė jiems: Ji panaši į garstyčios grūda, mažiausią iš visu sėklu, bet kai jis nukrenta į išpurentą dirva, išleidžia didele saka ir pasidaro dangaus paukščių prieglobsčiu. (Tomo Evangelija, 20)

Man atrodo, kad drąsiai galiu sakyti, kad kvantinės mechanikos niekas nesupranta. Taip, kad nepriimkite šitos paskaitos labai rimtai ir negalvokite, kad Jums būtina suprasti pilnai kvantinio pasaulio esmę ir pasistatyti sau, viduje kokį tai minties modelį. Atsipalaiduokite ir pasistenkite tiesiog gerai praleisti laiką.

Jeigu galite, nekankinkite savęs klausimais: “Kaip tai gali būti” ? Nes priešingu atveju Jūs pateksite į tokį aklagatvį, ir kurio dar niekas nesugrįžo gyvas. Niekas nežino kaip tai gali būti.

JAV fizikas Ričardas Feimanas 1965 metų Nobelio premijos laureatas (Fizikinių dėsnių charakteris), Vienas pirmųjų, kuris tiksliesiems mokslams mėgino suteikti “žmogiškąjį veidą”.

Austrijos fizikas, Volfgangas Pauli (1900- 1958), vienas iš kvantinės mechanikos pradininkų sakė: “Jeigu Jūsų kvantinė fizika nesukrėtė iki pat šaknų, vadinasi jūs ne žmogus”.

XX a. viduryje atsiradusi kvantinė fizika tapo riba, už kurios fizika, matematika ir daugelis kitų fundamentinių disciplinų priversta turėti reikalų su problemomis, kurias anksčiau nagrinėjo teologai ir filosofai. Daugelio XX a. vidurio fizikų ir filosofų nuomone, kvantinė mechanika iškėlė tokius klausimus, kurie negali būti nagrinėtini vien tik tradicinių fundamentaliųjų mokslų rėmuose. Tačiau fundamentalieji gamtos mokslai, nuo pat 16 a. buvo tas variklis, kuris stūmė civilizaciją į priekį.

Pagrindiniu tradicinio, klasikinio požiūrio į Pasaulį postulatu laikoma aksioma, teigianti, jog pažinimo ir tyrinėjimo procese objektas turi būti atskirtas nuo subjekto. Tai visiems aišku kaip “du kart du yra keturi”. Kitaip sakant materija atskiriama nuo sąmonės, aplinka atskiriama nuo individo. Tačiau visada buvo ir yra tokių žmonių, o aš buvau save nuo pat kūdikystės, kurie manė, jog tokia nuostata yra žiauriai neteisinga.

Mus supantis pasaulis atspindi tai, kas esame

“Mes galime visiškai ignoruoti objektyvią tikrovę, todėl, kad mūsų supratimas apie pasaulį leidžia manyti, kad jį neegzistuoja”, kažkada sakė Anglijos fizikas David Joseph Bohm.

Formalus, tačiau šiek tiek prie žmonių kalbos priartintas dekoherencijos apibrėžimas skamba taip: tai procesas, kurio metu sistema praranda kvantines savybes ir pereina iš superpozicinės kvantinės būsenos į mišrią. Toks procesas vyksta, kai sistema ima sąveikauti su ja supančia aplinka. Šios sąveikos metu, pirminė kvantinė būsena kinta į mišrią, kol kūnai netampa klasikiniais matomais objektais. Sergejus Dononinas, knygoje Квантовая магия rašo panašiai:

Rekoherencija, tai procesas, kurio metu tam tikros didelės sistemos atskiros posistemės pradeda tolti viena nuo kitos, iki pilno atsiskyrimo ir tapimo klasikiniais objektais. Kitaip tariant, rekoherencija tai objektų lokalizacija iš kvantinės, superpozicinės būsenos (niekur ir visur) į apčiuopiamą matomą (čia ir dabar). Posistemės tampa matomos ir įgauna apčiuopiamas formas, kurios išsidėsto laike ir erdvėje ir toliau jau sąveikauja pagal klasikinės mechanikos dėsnius.

Dekoherencijos teorijos unikalumas yra tas, kad ribos, kada anapusiniai dėsniai nustoja veikti ir ima veikti klasikiniai (žemiški) dėsniai, kaip ir nėra. Vis viena tam tikru laipsniu sistema išliks kvantiška, nes dekoherencijos procesas vyksta eksponentine funkcija.

Michail Zarečnyj knygoje Квантово-мистическая картина мира rašo, kad dekoherencija vyksta tada, kai sistema ima sąveikauti kaskart su didesniu kiekiu jos aplinkos elementų, kol kvantiniai efektai eksponentiškai mažėja link nulio. Rezultatas čia toks pat kaip ir Nilso Boro Kopenhagos interpretacijos atveju, tačiau šiuo atveju jokia banginės funkcijos redukcija nevyksta: sistemoje, kurią sudaro ir matavimo instrumentas, ir stebėtojas, superpozicija išlieka. Kitaip tariant, tokioje sistemoje išlieka alternatyvūs vystymosi scenarijai ir tik pačiam stebėtojui realizuojasi vienas iš jų.
Prieš skaitant toliau, vertėtų prisiminti, kas yra nelokalumas (non-locality principas). Kelios žymaus fiziko Deepak Chopra mintys apie tai:

Tokiu būdu redukciją galima būtų vertinti kaip matematinį žingsnį, kompensuojantį perėjimą nuo vieningos kvantinės sistemos aprašymo prie atskirų jos dalių aprašymo (pagal teosofiją tai dvasios „kritimas“ į materiją). Be kita ko, banginės funkcijos redukciją reiktų prisiminti visados, kai nagrinėjame tiek kvantines, tiek ir šio (išreikštojo) pasaulio sistemas, posistemes ir sąveikas tarp jų.
Tikimybinis realaus, juslėmis fiksuojamo pasaulio aprašymas-vertinimas kvantinėje mechanikoje atsiranda ne todėl, kad mes kažko nežinome apie sistemą, bet todėl, kad iki pačio matavimo akto, pas ją iš viso nėra jokių charakteristikų. Tai yra Brahmanas. Bendrinėje sistemoje išlieka visų galimų trajektorijų-scenarijų superpozicija, be jokių kokybinių ar kiekybinių išraiškų. Tai prilygsta tuščiam Budos protui, kuriame telpa viskas (Deimantinė sutra). Ir tik vienas iš jų vienai iš bendrinės sistemos posistemių, eksperimento metu realizuojasi. Ir tokiu būdu vienintelį scenarijų iš vieningos superpozicinės vienovės išsirenka visos iki vienos didelės (sistemos posistemės).

Nesibaigianti diskusija apie ŠĮ pasaulį

Mes pamiršome Dievo kalbą, kurią Jis davė žmonijai. Kažkada labai senai, kai Pasaulis dar tik buvo kuriamas, Viešpats atskleidė žmogui visas paslaptis kaip valdoma Visata. Kitaip negalėjo būti, nes Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą (Pr 1-27.).

Tam, kad būtume kvantiniais stebėtojais, Viešpaties vietininkais žemėje, pakanka vieno - vadinti daiktus savo vardais ta kalba, kurią Jis mus davė Pradžių Pradžioje, kuria Jis pats buvo pavadinęs Savo kūrinius. “Visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius” (Pr 11-1). Praradę šventosios kalbos abėcėlę, pradarome ir materijos valdymo svertus.

Nuo to laiko, kai žmonija prarado šį Šventą Žinojimą ir pradėjo daiktus vadinti svetimais vardais, raktą nuo Pasaulio valdymo mašinos prarado, o valdžia buvo atiduota puolusiam angelui. Laikinai. šventos knygos sako, kad tai padarė pats Dievas, suvokdamas kokią didžiulę galią valdyti išorinę materiją turi Jo Kūriniai statydami Babelio bokštą – maišto ir išorinės laimės (iliuzijų) simbolį. Ar Dievas (dievai?) bijojo konkurencijos?

„Štai! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai yra tik jų užsimanymų pradžia! Ką tik jie užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo!”(Pr. 11-6).

Tada Viešpats (įdomu tai, kad Biblijoje Jis kalba su savimi daugiskaitoje: „Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą...“ (Pr. 11-7)) sumaišė kalbas, o raktą į Savo abėcėlę paslėpė ten, kur žmogus sunkiausiai gali surasti - širdyje. Dievas-Kūrėjas atėmė iš Žemės Rojaus Statusą, o iš Žmogaus - dievišką kalbą, nes Adomas ir Ieva (sugundyti) to norėjo patys. Gal todėl, kad Tiesa per kančias būtų iš naujo atrasta? Nejaugi? Tuo tarpu, kol procesas 3 tankyje vyksta - jo kontrolė pavesta projekto vadovui - blogio ir gėrio specialistui iš Sirijaus žvaigždyno. Jis tuo pat metu yra ir Mozės Dievas, davęs Talmudą: “Šis yra įstatymas, kurį Mozė pateikė izraeliečiams” (Įst 4-44). Jis galioja ir “… čiabuviui ir ateiviui, gyvenančiam tarp jūsų” (Iš 12-49).

Kvantinis pabudimas

Gyvybė - tai milžiniška uždara kvantinė sistema, kurios viduj „verda“ klasikiniai procesai. Ji yra numačiusi visus įmanomus pagrindinius ir atsarginius vystymosi scenarijus. Apie viską pagalvota, netgi apie gerą kainą. Nors ir turime formalią pasirinkimo laisvę, jos nėra, neesame visiškai laisvi, nes Dievas (mes patys) parenkame (pasirenkame) tuos scenarijus, kuriuos dėl savo aklumo turime patirti tam, kad grįžtume Namo, Vienybės link. Taip Dievas žaidžia pats su savimi.


Jokūbo laiptus teks praeiti visiems. Jokūbo laiptai – tai kelias atgal į Save. Pirmosios pakopos būna sunkiausios. Pirmiausia tai daroma gundymais, po to griežto įstatymo raide, nurodant pirmiausia sau, kas yra blogai, o kas gerai. Kitaip tariant – įsivedant tvarką ir judėjimo kryptį. Todėl ir atrodo, jog išeidami į išorinio formų pasaulio laisvę – ją tuoj pat prarandame. Sugriovę seną matricą, tuoj pat sukuriame naują. Taip įvyksta todėl, kad, susivokę bei pamatę pasaulio laikinumą, šį aktą atliekame pirmiausia protu. Taip esame pripratę. Protas yra pagrindinė materialėjimo ir nužmogėjimo priežastis, tačiau protas yra pirmieji Jokūbo kopėčių laipteliai (Senasis Testamentas), padedantys išauklėti kūną elgtis padoriai. Ir jeigu praėję vieną Kelio etapą (sutramdę gyvulišką kūną) jaučiamės neįsipareigoję bei neįsitempę, prieš mus iškyla nauji savęs kūrybos uždaviniai, apie kurios net nepagalvojame. Ir štai šiame naujame etape daug ką tenka spręsti jau nebe ne protu. Maža to – atrandame būtybę, kuri nėra jokia būtybė. Tai tiesiog nemarus Tu., kuris buvo yra ir bus visada.

Kelio (į save) pradžioje lūkesčiai būna dideli. Bet atsitinka taip, jog pradedi lipti Jokūbo laiptais, atsimerki akis ir pamatai, jog niekas iš esmės nepasikeitė. Aplink tas pats kiemas. Tie patys namai, ta pati darbovietė. Veidai, žmonės, daiktai - nepasikeitę, viskas turi tas pačias spalvas ir atspalvius. Netgi darosi labai skaudu, nes Kelio pradžioje austi lūkesčiai neišsipildė. Nbeliko kelionei būdingos romantikos, tik baugi ramybė, kuri protui – visiškai neįkandama. Atsimerkęs pamatai prabėgusį dešimtmetį, o gal du ir prisimeni Karalienės žodžius Alisai: „kartais tenka bėgti iš visų jėgų, kad liktum bent toje pačioje vietoje“. Jei nebūčiau bėgęs iš visų jėgų – būčiau, ko gero, likęs už borto. Kvantinis šuolis į tai, kas visada buvo. Tik atsikratė bereikalingi lukštai – iliuzijos apie pamatinę nekintamą tikrovę, kuri pasirodė tik viena iš milijono galimybių. Tačiau pasirinkimo jokio nebuvo.

Bet vis dėl to, kažkas kitaip. Viduj nėra nieko kas paliestų, užkabintų. Tu tame išorės teatre ir esi, ir neesi. Tau užpila ant galvos šiukšlių kibirą, nusipurtai ir eini toliau. Tuščias ir nepasiekiamas bet kokiam jusliniam-emociniam jautrumui, nes matai procesus platesniame diapazone, lyg iš šono.

Nors nieko išorėje neesi įsimylėjęs, bet tuo pačiu jautiesi neesąs bejausmis zombis, nes žinai, kad visa tai telpa tavyje. Pamažu atrandi savyje kitokių savybių - gali keliauti po paralelinius pasaulius ir kūne, ir be kūno. Kaip nori. Tačiau išsvajotų kelionių nebesinori. O kokia prasmė, kai viskas ranka pasiekiama. Tik pagalvoji ir atsiduri ten kur tau reikia. “Matrica” (išorinis pasaulis) – neatrodo sielos kalėjimu, nauja pasaulio tvarka, pasaulio vyriausybė su savo užmojais nebegąsdina, o sistemos agentai nebepersekioja už Įstatymo pažeidimus ir netgi sveikinasi kaip su savu. Nebelieka jokių sąmokslo teorijų. Viskas kas iki tol atrodė netobula, dabar atrodo savo vietose.

Paskaitos Vilniuje vyks naujoje vietoje !

Dėmesio !

"Trečiojo tūkstantmečio kvantinė medicina" užsiėmimai Vilniuje vyks kitoje vietoje:

Mokymo centre "Žinių gausa", Kalvarijų g. 2, įėjimas iš kiemo pusės, priešais šv. Rapolo bažnyčią

Užsiėmimai ir toliau vyksta kas antrą penktadienį.
Tvarkaraštis http://www.kvantinemagija.lt/node/263
Pradžia 17.30 val.
Trukmė su pertrauka iki 2 val. 30 min.
Vieno užsiėmimo kaina iki 2014. 12. 31 – 35 Lt.
Nuo 2015 01 – 10 Eur.
Registracija tel. 868611122 , gintaras1221@gmail.com

Lapkričio 28 d. paskaitos tema: "Paranormalių įgūdžių stiprinimas. Meditacinės praktikos, specialios technikos".

Apie prasidėjusius Kvantinės medicinos kursus

Trijuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje lapkričio mėnesį prasidėjo paskaitų ciklas "Trečiojo tūkstantmečio kvantinė medicina". Gruodžio mėnesį paskaitos turėtų prasidėti Klaipėdoje.

Įvadinis seminaras Klaipėdoje įvyks šių metų lapkričio 29 d. (šeštadienį), viešbutyje Navalis, H. Manto gatvė 23, kurio metu dalyviai bus supažindinti su 12 paskaitų ciklo programa.

Pradžia 13 val., pabaiga - 16 val.
Po paskaitos galimi asmeniniai priėmimai

Renginio kaina - 35 Lt.

Susidomėjimas paskaitų ciklu didelis, todėl keliais sakiniais norėtųsi atsakyti į dažnai užduodamus klausimus, kodėl visa tai yra vadinama "Kvantine medicina", kodėl ji "Trečiojo tūkstantmečio" ir kuo ji skiriasi nuo tradicinės parapsichologijos, REIKI ir kt.?

Kodėl ir kaip atsirado toks paskaitų ciklas?

Istorija tokia. Prieš 10 metų, kai įstojau į Vilniaus visuomeninę parapsichologijos akademiją, ieškojau atsakymų, pagrįstų mokslu, kaip veikia vadinamasis REIKI efektas. Mokytojai buvo vyresnės kartos, patirtį perduodavo iš lūpų į lūpas be jokių paaiškinimų, esą "taip reikia daryti ir viskas ir daugiau neklausinėk". Kodėl ir kaip, liko neaišku.

Kadangi buvau ir esu žurnalistas, ėmiausi asmeninio tyrimo ir pradėjau ieškoti atsakymų. Viena iš krypčių šiuolaikiniame moksle, kuri gali logiškai pagrįsti parapsichologiją, mano giliu įsitikinimu, buvo ir yra kvantinė fizika. Todėl savarankiškoms kvantinės fizikos studijoms skyriau beveik 10 metų. Tuo tikslu susirašinėjau su Novosibirsko ir Sankt Peterburgo specialistais, kurie užvedė mane ant teisingo kelio. Buvau Robert Anton Wilson mokinys (http://www.rawilson.com/). Šis nuostabus žmogus, ko gero vienas pirmųjų sugebėjęs susieti dvasines praktikas ir kvantinę fiziką. Jis iš mūsų išėjo 2007 metais.

Tuo pačiu metu mane susirado dvasiniai mokytojai iš Šiaurinio Pendžabo (Šiaurės Pakistanas, Šiaurės Indija). Tai yra Tibeto pakraštys, kuriame klestėjo dideli vienuolynai, tačiau islamo invazija prieš 500 metų juos išnaikino.

Mokymo procesas vyko sapnuose. Konkrečiai sapnų metu man prisistatė trys vienuoliai, kurie perdavė mokymą kaip sveikatinti žmones naudojant mintį, ketinimą, vaizduotę .

Paskui gautas žinias pradėjau taikyti praktikoje privačioje klinikoje. Teko pačiam atrasti, jog viskas veikia, nes gautas praktikas pirmiausia "perleidau per save", o paskui taikiau pacientams. Klinikos vadovai buvo nustebę. Aš irgi negalėjau nesistebėti rezultatais. Tačiau asmeniniai tyrinėjimai tuo nesibaigė.

Beveik iki 2012 metų dirbau "pogrindyje" ir savo tyrinėjimų veikos neviešinau, buvo nedrąsu prisipažinti viešai, galvojau, kad niekas nesupras. kai kurias savo tyrimų išvadas patalpinau svetainėje www.kvantinemagija.lt Tuo metu mano vieša veikla buvo daugiau susijusi ne su alternatyviąja medicina, bet su žurnalistika, tikslaiu sąmokslo teorijomis, NSO, 2012 metų tematika, okultine mitologija ir pan. Ir anksčiau, ir dabar man buvo svarbesni klausimai susiję su viešosios pasaulėžiūros keitimais iš vadinamosios "lokalinio realizmo" (skaidymo)idėjos perkeitimu į holostinę arba vienijančią. Idėja ta, kad šiuolaikinis "mokslinis metodas", kaip tikrovės pažinimo būdas remiasi pasenusiomis idėjomis. Šiuolaikinis mokslas nuvertina žmogaus galimybes daryti įtaką erdvei ir laikui, kad žmogus iš esmės yra pasyvus biologinis robotas, skirtas tik fiziniam arba protiniam darbui atlikti, nuolankiai tarnaujant tiems, kurie stovi ant aukštesnio visuomenės piramidės laiptelio. Tuo tarpu žmogaus paskirtis yra keisti, valdyti, būti padėties šeimininku.

Esmė ta, kad žmogus, kaip kvantinis stebėtojas atsakingas už viską kas jį supa aplink, už viską kas gera ir bloga, nes jis pats sukuria savo tikrovę (hologramą).

Visos mano viešosios paskaitos ir straipsniai iki 2013 m. didžiąja dalimi buvo susijusios pasaulėžiūros perkeitimo visuomenėje problemomis. Pirmiausia norėjosi atskleisti sąmokslą, kuriuo persmelktas visas Vakarų ir Rytų pasaulių žmonių, kurie virto biologiniais robotais, viešas gyvenimas. Reikėjo išblaškyti iliuzijas, išsklaidyti hipnozę ir padėti žmogui atsakyti į klausimą: "kas tu toks esi"? Tų iliuzijų ir šiandien yra labai daug, susijusių su politine ir ekonomine mūsų gyvenimo kasdienybe, bet laimėjimas yra tas, kad apie tai šiandien žmonės jau žino. Taigi, pagrindinis sąmokslo teorijų viešinimo darbas, mano nuomone, jau yra atliktas.

Todėl svetainė www.kvantinemagija.lt, sąmokslų srityje praktiškai savo misiją jau atliko ir šiandien keičia kryptį iš sąmokslo teorijų ir ufologijos daugiau į gilesnį savęs pažinimą, savo tikrųjų šaknų atradimą bei sveikatos problemų nagrinėjimo linkme.

Dievas ir dalelių fizika

Klasikinė mechanika aprašo tikrovę, kaip objektyvią, esančią “už mūsų”, egzistuojančią ir veikiančią nepriklausomai nuo mūsų valios ir evoliucionuojančią pagal vienus ar kitus deterministinius dėsnius. Mažesni objektai, susijungdami su kitais cheminių reakcijų ir mechaninių sąsajų dėka, formuoja žymiai sudėtingesnius klasikinius tikrovės daiktus. Klasikinis požiūris mums taip pat nuolat primena, jog mūsų kūnas ir smegenys yra tik šio mechaninio pasaulio sudėtinė dalis, o mes, lygiai taip pat, kaip ir visi daiktai aplinkui, irgi paklūstame deterministiniams dėsniams. Ir esą mūsų laisva valia yra apribotą gamtos, kuri yra gryna mechanika, chemija, elektromagnetika ir nieko daugiau.

Lokalinio realizmo pasaulėžiūra remiasi objekto ir subjekto atskirties principu, o taip pat - klasikine Niutono mechanika. Esą viskas, kas vyksta matomų formų pasaulyje turi savo priežastį ir pasekmę ir nieko atsitiktinio būti negali. Viską galima pamatuoti, apskaičiuoti, įvertinti. Realybę žmogus gali tik tyrinėti atsietai nuo jos, deramai atspindėti, aprašyti remiantis logikos dėsniais. Tuo tikslu yra lavinama smegenų veikla mokantis tikrovės „atspindėjimo“ meno visą gyvenimą. Tai, kas prieš mūsų akis – yra daug svarbiau negu galvose. Prieš mūsų akis – nepajudinamas monstras – tikrovė, o žmogaus kokybė, efektyvumas bei konkurencingumas darbo rinkoje priklauso nuo sugebėjimų kuo tiksliau atspindėti įvykius laiko ir erdvės teatre žinomais bei visiems pažįstamais simboliais, teisingai įvertinti praeitį ir prognozuoti ateitį.

Šiuo požiūriu remiasi valstybė, mokslas ir švietimo sistema, kuri mums nuolat primena privalomai-išpažįstamos tikrovės ribas. Lokalinis realizmas vertinamas kaip pažangi pasaulėžiūra. Tuo tarpu kasdieniniame gyvenime žmonės dažniau kalba apie maginius dalykus, kurie iškrenta iš klasiškumo paradigmos. Tai dar vadinama „atsilikusiu“ požiūriu, „viduramžių tamsa“. Bet ką daryti! Juk kiekvieną dieną bet kurios šalies piliečiai patiria nežinomojo, nenuspėjamo, beribio vienintelio Dievo alsavimą. Tačiau Dievo alsavimą įvilkus į šiuolaikinį mokslinį metodą, iš jo nieko nelieka ir darosi labai nuobodu gyventi paaiškinamame pasaulyje.

Kadangi mūsų išsilavinimas ir mokslininkai sako, kad “to negali būti”, dažniausiai pasipažįstame sau, jog pasivaideno ir imame galvoti apie susitikimą su dvasininku arba psichiatru, kurie pasistengs jau grąžinti stogą į vietą. Pasitaiko ir taip, kad keista, nepaaiškinama patirtis beldžiasi į mūsų gyvenimą taip dažnai, jog patyrę medikai ir dvasininkai tik skėsčioja rankomis. Tokiu atveju silpnesni griebiasi taurelės, o norintys kažką daugiau suprasti pajunta savyje energiją, stumiančią domėtis vidiniu pasauliu ir ieškoti kitokių dėsnių ir kitokių atsakymų.

Tačiau nemažai žmonių pasilieka sau sunkią naštą galvoti jog pasikliauja sveiku protu ir klasikine Aristotelio logika. Bet ką gi mums duoda kvantinė mechanika? Mes nuo vidurinės mokyklos suolo žinome apie superpoziciją, tačiau jos plika akim nematom. Mes negalime pastebėti, jog daiktas turi vienu metu visas įmanomas charakteristikas ir visas įmanomas trajektorijas. Tada mes remiamės “akivaizdžia” klasikine prielaida, jog tokios būsenos neįmanomos. Jų negalima nei pasverti nei pamatuoti, vadinasi jos neegzistuoja?

Kaip laiku diagnozuoti vampyravimą?

Ištrauka iš paskaitos Kaune "Energetinis vampyravimas", 2014 m. rugsėjis.

Silpną vampyraujantį žmogų visada lengva atpažinti iš kalbos. Jis būna nuskriaustas, dejuoja, aimanuoja, vaidina pasaulio sąžinę, viską žinantį, nuskriaustą teisuolį, kuris tik vienintelis suvokia kaip viskas turi būti, o kiti, jo nuomone, daro viską neteisingai ir skaudina Dievą.

Jam visi, visada privalo kažką duoti už dyką. Jis visada ką nors turi teisę gauti nemokamai, veltui. Jis visada stengiasi žaisti morale ir sąžine (jo paties išgalvota), apeliuoti į privalomą pagalbą artimui ir t.t. Ir, jeigu susitinka potencialiai stipresnį žmogų už save, iš kurio nori kažką gauti veltui, įvelia jį į savo nešvarius žaidimus, į savo išgalvotų stereotipų ir baimių voratinklius, siekia bet kokia kaina išgauti pažadus, o paskui apeliuoja į sąžinę, gąsdina, grasiną, bando visaip paveikti, nuolat primena kokias nors „klaidas“, „nuodėmes“, lipa ant įvairiausių skaudulių.

Vampyrui svarbu ne pasiteisinimai, o pati reakcija į provokacijas.

Jie paaiškinimų ir pasiaiškinimų negirdi, jiems svarbus pats procesas.

Vampyraujantys žmonės visada stengiasi moralizuoti, auklėti, perauklėti, įtikinti, bausti, gąsdinti, gėdinti, pykdyti, erzinti, zysti ir visaip kitaip morališkai progresuoti savo aukas. Jų vidinis motyvas, kodėl jie taip elgiasi, yra BAIMĖ.

Auka, jeigu jis yra pakliuvęs į pinkles, pirmame etape nesusivokia kas vyksta. Jam gali būti netgi įdomu žaisti naują žaidimą. Iš pradžių naiviai tikėdamas kokia nors pasaka, o paskui tiesiog neapsikęsdamas, dėl šventos ramybės, veikdamas arba reaguodamas į situacijas taip, kaip nori vampyras, atiduoda savo dėmesį ir energija tam, kuris dedasi draugu, o iš tikrųjų yra pats didžiausias priešas.

Kodėl žmonės vieni iš kitų „geria“ energiją?

Ištrauka iš paskaitos Kaune "Energetinis vampyravimas" (2014 m., rugsėjis)

Pastaruoju metu daug girdime apie smurtą artimoje aplinkoje. Valstybė netgi išleido įstatymus, pagal kuriuos baudžiami tie, kurie smurtauja prieš savo sutuoktinius ar vaikus. Tačiau fizinis ar psichologinis smurtas tai tik pasekmė. Kur kas svarbesnės yra priežastys, susijusios su plika akimi nematomu energetinio smurtu.

Šio reiškinio priežastys yra daugiasluoksnės, giluminės, dvasinės, greičiau karminės. Jeigu jis aktyviai reiškiasi konkrečioje žmonių grupėje, pavyzdžiui šeima, ar darbo kolektyvas, byloja apie neharmoningus santykius.

Neharmoningi santykiai pasireiškia tada, kai pažeidžiamos asmeninės erdvės ribos siekiant siaurų, vartotojiškų tikslų - patenkinti savo ego. Vartotojiški santykiai, kai dominuoja naudos poreikis, visada yra vampyriški.

1. Dalis
Kas yra vampyravimas?

Vampyravimas tai vampyro atliekamas aktas, kurio metu, prieš aukos valią atimama jo energija.

Vampyrai – maginės būtybės, arba jų įsikūnijimai (avatarai) kurios egzistuoja gerdamos žmonių arba gyvūnų kraują (hematofagai), dažnai turinčios antgamtiškų galių, ypatingiau funkcionuojantį kūną ir sugebėjimą persikūnyti į gyvūnus. Kai kuriose kultūrose yra mitų apie vampyrus ne žmones, o demonus ar gyvūnus, kaip šikšnosparniai, šunys ir vorai.

Anot legendų vampyrai apibūdinami kaip nemirėliai – būtybės, prisikėlusios iš kapų ir siurbianti gyvųjų kraują, kad išgyventų. Taip pat manyta, kad vampyrai žudo tik naktį, nes saulės šviesa juos žudo. Vampyrą galima buvo užmušti tik pervėrus kuolu jo širdį. Esą vampyrai geba pasiverstišikšnosparniais ir išskristi. Todėl daug šių žinduolių būdavo žudoma.

Paprastai žmogus pavirsta vampyru, kai gauna vampyro kraujo. Aiškinama ir taip, kad žmogui iš pradžių visą kraują turi išsiurbti vampyras. Vampyrai dažnai apibūdinami kaip turintys nemažai įvairių papildomų galių ir charakterio bruožų, kurie labai skiriasi skirtingose tradicijose, ir yra dažnas tautosakos, kino ir literatūros subjektas.

Vampyrizmas – kraujo gėrimo praktikavimas. Tautosakoje ir populiariose kultūrose šis terminas atskleidžia tikėjimą, kad žmogaus kraujas suteikia antgamtiškų jėgų. Istorinė vampyrizmo praktika leidžia manyti, kad tai artima daug specifiškesnei formai – kanibalizmui. Kito žmogaus kraujo gėrimas buvo naudojamas kaip psichologinio ginklo taktika, kad būtų išgąsdintas priešas, tai taip pat gali atskleisti ir įvairius dvasinius tikėjimus.

Tačiau žodis kraujas tautosakoje arba religinėje literatūroje naudojamas dažnai perkeltine prasme. Kraujas yra skystis, rytų tradicijose simbolizuojantis gyvybinę energiją, pramą, či, ki, šventąją dvasią. Semitų mitologijoje kraujas, kaip metafora, siejamas su vynu ir vandeniu.

Kristus pavertė vandenį vynu. Taip buvo pademonstruotas alcheminis, maginis aktas. Kvantine prasme vanduo yra anapusinis, kvantinis, neatskleistas Visatos lygmuo, dvasinis pasaulis, švari, kvantinė būsena, iš kurios atsiranda forma.

Vanduo simbolizuoja bangos būsena, t.y. energiją, Visatos beribiškumą, aukštesniuosius paralelinius pasaulius.

Vynas simbolizuoja pažadintą gyvybinę energiją, pabudusią kundalinį. Apsvaigimas vynu sufijų tradicijoje reiškia laisvą palaimos energiją, kuri tekanti taip, kaip ji teka.

Tai yra palaimos būsena, esant nurimusiam protui, kai tu pilnai esi savirealizavęs, nušvitęs, pabudęs.

Vanduo paverčiamas vynu, keičia vieną energiją kitu ir sielą sujungia su kūniška prigimtimi. Kūne vanduo virsta krauju ir primena, kas iš tikrųjų yra žmogus.

Žmogus niekuo nesiskiria nuo kvantinės dalelės ir yra žemės gravitacijos sąlygomis bei laike ir erdvėje dviejose būsenose tuo pat metu ir banga (energija) ir diskretiška forma. Dievas – yra niekas, bet ir asmuo turintis holografinę formą. Viena iš tokių formų yra žmogus.

Kraujas simbolizuoja bangos formą arba energiją, neišreikštąją pasaulio kūrinių hipostazę, kuri egzistuoja hologramiškai, už laiko ir erdvės matricos ribų.

Diskretišką, išreikštą mūsų formą, esančią laike ir erdvėje apibrėžia kitas simbolis – Duona.

Yra dvi pusės – beformė begalybė, kuri suvokiama, kaip energija, iš kurios viskas atsiranda medžiaginiame pasaulyje, kaip formos. Yra diskretiškos formos, esančios ribiniuose pasauliuose, tokiuose, kaip mūsų regimas pasaulis, vadinamas erdvėlaikiu.

Kraujo gėrimas, kaip ritualas, žmonijos istorijoje naudojamas labai senai. Semitų, o taip pat ir Europos, Azijos religinių tradicijų ritualuose buvo naudojamas naminių gyvūnų kraujas, belaisvių kraujas, vaikų kraujas.

Ir iki šiol tam tikrose žydų sektose, populiariose masonų ložėse per ritualus geriamas vaikų kraujas. Gerdami per ritualus kraują, kultinių sąjūdžių adeptai atiduoda pagarbą arba simboliškai susijungia su energine, neišreikšta mūsų visados dalimi, nes iš jos atsiranda formos.

Taip pat per ritualus valgomi miltų paplotėliai, ar mėsa. Tokiu būdu žmonės susijungdavo su diskretiška, išreikštąja Visatos dalimi.

Kaip matome, žmonės jau labai seniau turėjo supratimą, kad pasaulis susideda iš trijų banginių: Stebėtojo, regimo pasaulio ir energijos, kuri yra neregimas pasaulis.

Tikėjimo išpažinime mes sakome: „Tikių į Dievą.... regimosios ir neregimosios visatos kūrėją“. Taigi, regimą pasaulį simbolizuoja skysčiai, vanduo, vynas, kraujas simbolizuoja energiją, jog tankėjimą ir pavirtimą kūnu. Tuo pačiu pripažįstama, kad kūniški objektai neatsiejami be energijos. Tai ta pati energija, tačiau gerokai grubesnė, negu gryna banga. Kvantinėje fizikoje yra toks terminas stovinti banga, holograma, kuri turi tendenciją atrodyti kaip tikra, medžiaginė, nejudama.

Kraujas iš principo yra gyvybinė energija, kuri transformavosi iš šventosios dvasios, kuri irgi yra energija, tačiau subtilesnė.

Kiekviena gyva būtybė yra ta pati energija. Kraujo simbolis tas gyvybinės energijos kiekis, kuris žmogui yra duotas tam, kad jis pragyventų žemėje laimingą ir pilnavertį gyvenimą.

Kadangi žmogus išeina iš kvantinės „sriubos“, t.y. anapusinio, neišreikšto, pasaulio, jis ten pat turėtų ir sugrįžti, atlikęs čia, žemėje (išreikštų formų pasaulyje) tam tiktą misiją. Ir tam yra suteikiamas konkretus gyvybinės energijos arba (pranos) kiekis, kurį ir simbolizuoja kraujas.

Kraujas simbolizuoja žmogų, kaip energiją.

Todėl per krikščionių mišias taip pat geriamas Kristaus kraujas, primenant mums, kad mes esame energija ir valgoma duona, primenanti, kad mes esame išreikšta, o tuo pačiu - mechaniška apribota, turinti ribotas galimybes dėl 5 juslių diktato.

Kadangi esame apriboti, 5-iomis juslėmis, Dievas mums suteikė galimybes, nuolat maitintis papildomais jos kiekiais su viena sąlyga, jei mes prisimename kas esame tokie iš tikrųjų, kad esame ir holograminis Dievas, ir žmogaus apribotame kūne. Tada gauname papildomos energijos.

Kitaip tariant, tikėjimas Dievu garantuoja normalų gyvybinės energijos kiekį, reikalingą normaliam, pilnaverčiam gyvenimui.

Tai yra savęs, kaip visumos, kaip Dievo ir jo kūrinijos dalies suvokimas.

Tačiau didžioji dalis žmonių yra toli nuo tokio suvokimo, jie yra tolimi nuo paieškų, nes jų protas miega. Miegantis protas švaisto energiją, ieškodamas palaimos išoriniuose dalykuose. Žmogus, koks jis bebūtų, ir genetiškai, ir intuityviai ieško kelio į šviesą, juda iš skausmo į palaimą.

Tačiau miegančioj sąmonės būsenos jis palaimą, šviesą, vienybę, atskirtį suvokia kaip bėgimą nuo vienatvės ir daro tai agresyviai nes yra vedami baimės ir siekio išlikti bet kokia kaina.

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija