Kvantinė magija

2012 m. balandžio 21 d. Vilniuje įvyko Respublikinės Ezoterikų konfederacijos ir Ezoterinių mokslų centro „Du pasauliai“ surengta konferencija „Kas išgelbės žmoniją: mokslas, ezoterika ar tikėjimas“.

Renginyje, kuris vyko „Žinijos“ salėje, susirinko per 70 žmonių. Tačiau tądien gamta lepino geru oru ir daug norinčių atvykti į konferenciją turėjo pakeisti planus, nes vyko pavasarinės talkos, akcija „Darom“, daržų ir darželių tvarkymo darbai ir t.t. Daug kas negalėjo atvykti dėl darbo, dėl atostogų, atstumų, o juo labiau atvykti iš užsienio.
Todėl svetainė www.kvantinemagija.lt ėmėsi iniciatyvos viską nufilmuoti ir pateikti išsamią video ataskaitą. Pirmą kartą viskas pasisekė puikiai. Informaciją apie konferenciją galima rasti internete: svetainėje www.kvantinemagija.lt, youtube: kanale gintaras1221. Visą informaciją galima kopijuoti, platinti, skleisti. Ne tik galima, bet ir reikia.
Iš pradžių atrodė, kad konferencijos tema skamba pakankamai įžūliai. Pats klausimo iškėlimas atrodė ne itin korektiškas. Juk kodėl reiktų žmoniją gelbėti? Nuo ko gelbėti? Kas tie gelbėtojai. Ir kodėl žmogus pats negali savęs išsigelbėti? Negi jis toks silpnas? Juo labiau, kad nei viena iš išvardintų sričių: ezoterika, mokslas, religija atskirai negali išspręsti globalių žmonijos iššūkių.
Tačiau klausant konferenciją, kilo minčių, jog viską lemia tikėjimas, etika, moralė ir ta filosofinė paradigma, kurioje gyvena visuomenė. Norint kažką pakeisti iš esmės, būtina radikaliai keistis kiekvienam žmogui individualiai, sutelkiant pastangas į savo asmeninį kelią, į gilesnį tikrovės suvokimą. Kiekvienas iš konferencijos medžiagos gali susidaryti savo asmenines išvadas. Reikia džiaugtis, kad tokios konferencijos Lietuvoje apskritai yra rengiamos. O ateityje susidomėjimas jomis tik didės. Tai rodo kitų šalių patirtis, kur panašios konferenfijos rengiamos senai ir dažnai.

Kelios pastabos apie tai, kas dabar vyksta, remiantis kai kuriomis projekto „Atskleidimas“ direktoriaus dr. Steven'o M. Greer'o mintimis.

Egzistuoja nuomonė, jog tam, kad elitas galėtų įvesti naują pasaulio tvarką, reikalingas baisus priešas. Juo gali tapti – siaubingi ateiviai. Jie iš tikrųjų ir yra siaubingi. Užtenka jiems išeiti į dienos šviesą, pasaulį ištiks kultūrinis šokas, nekalbant jau apie kitokias pasekmes. Bet iš pradžių apie patį ateivių egzistavimo faktą, o vėliau - apie su šiuo reiškiniu susijusias manipuliacijas.
Visata – pilna gyvybės. Ji atsiranda visur, kur tik gali. Žinoma mums angliavandenių-baltymų gyvybės forma – vienas iš galimų fizikinių ir cheminių jos egzistavimo variantų. Protas, išmintis, intelektas ir visi įmanomi bei sudėtingi jo pasireiškimo būdai taip pat yra neatsiejamos mus supančio daugiaplanio pasaulio dalys. Kai kurie procesai bei įvairios jų formos pasireiškia mums matomame elektromagnetinių bandų spektre. Juos mes galima pačiupinėti, išmatuoti, suprasti. Tračiau yra nemažai ir tokių, kurie išeina už mūsų juslių bei techninių prietaisų fiksuojamų perimetrų.
Lygiai taip pat žmonijos žinių ir paklydimų bagažas nėra ta tikroji tiesa paskutinėje instancijoje. Dabartinės visiems priimtinos žinios, teorijos ir technologijos laiku bėgant užims vietą šalia tokių jau nurašytų pasakų, kaip plokščia žemė ir įsivaizdavimų apie Saulę, kuri sukasi aplink Žemę.
Juk kažkada tokios teorijos užėmė nediskutuotinos tiesos vietą ir daug žmonių buvo sudeginti ant laužų, nes turėjo kitokią nuomonę. Šiuo požiūriu XXI amžius yra kur kas pranašesnis, nes už drąsias įžvalgas niekas ant laužų knygų ir žmonių nedegina. Tačiau ortodoksalūs požiūriai, bandymas privatizuoti tiesą ir mokyti kvailysčių kitus, nėra niekur pradingęs. Matyt, žmogaus prigimtis kinta ne taip jau greitai.

Kelios tezės iš Sankt Peterburgo fizikų Michailo Zarečnyj ir Sergejaus Doronino knygų (serija „Kvantinė magija“ (www.ppole.ru) su komentarais ir išvadomis. Gal būt ši informacija kartojosi ankstesniuose straipsniuose, bet, kaip sakoma, pasikartojimas – geriausias būdas mokytis.

Šie du žmonės pateikia vieną iš įdomesnių būdų aiškinti mistinę/religinę patirtį racionaliųjų mokslų šviesoje. Tai yra pasaulėžiūros dalykai, padedantys atsikratyti linijinio reiškinių suvokimo ir mechaninės paradigmos, kaip kliūčių, norit suvokti realią Visatos prigimtį. Zarečnij-Doronino teorija nėra tobula, bet didelis jos pliusas yra tas, jog sudėtingus dalykus bandoma aiškinti paprastomis, populiariomis sąvokomis, kurias galėtų suprasti ir humanitarai.
---
Supainiotumas – tai ypatinga kvantinių dalelių koreliacijos būsena, neturinti analogų klasikiniame pasaulyje. Tokia būsena atsiranda kai dvi ar daugiau dalelių sąveikavo ar sąveikaus ateityje. Ir kartu ši sistema vienu tuo pačiu metu yra visose įmanomose būsenose vienu metu. Klasikiniu požiūriu tokios būsenos yra prieštaraujančios viena kitai ir kartu būti negali, tačiau jos yra kartu.
Tokiose būsenose dalelės tam tikru aspektu yra tarpusavyje susijusios, tačiau šios sąsajos gimsta ne energijos mainų būdu, kuris apribotas šviesos greičiu, bet “antgamtiniu” klasikinės fizikos požiūriu. Nesvarbu, koks atstumas bebūtų tarp dalelių, ar 1 cm ar 1 šviesmetis, darant įtaką vienai dalelei, lygiai taip pat keičiasi ir kita.
Kvantinės sistemos būties vektorius, kaip vienijantis parametras negali būti pateikiamas kaip visų sistemos dalių būties vektorių suma. Tokiu būdų neįmanoma kvantinės sistemos išskaidyti į atskirus lokalius objektus. Negalima sakyti, kad štai čia yra vienas daiktas, o ten – kitas. Visados egzistuoja tam tikra sistemos dalis, kuri priklauso abiem (keliems) objektams vienu metu. Visada atsiras žmonių, kurie nešios vienodas kepures ar švarkus, mąstys ir kalbės vienodomis sąvokomis ir vartos vienodus simbolius.
Visados atskiros sistemos dalys, kurios persipynusios tarpusavyje ir sudaro vieną neorganinį audinį. Jie suauga vienas su kitu į bendrą virtualų kūną pagal, pavyzdžiui, kelnių spalvą, kepurės fasoną, arba vieningą ideologiją. Tokias būsenas aprašyti klasikiniais būdais neįmanoma, nes klasika dirba su lokaliais, atsiskyrusiais, savarankiškais objektais.

Trokštantiems pažinti save - puikus, pozityvus motyvacinis filmas „Mūsų Aš paslaptys“ (Secret of Ourselves). Jame dokumentiškos, animacijos ir vaidybos fone atskleidžiamos tikrųjų žmogaus galimybių paslaptys.

Iš pradžių ekrane pasirodo baisuoklis ir kalba: „Džiaugiuosi jus matydamas. Šiandien čia bus pasėta didžiųjų žinių sėkla. Ir jūs dar ne kartą prisiminsite šią dieną. Siūlau apsvarstyti klausimą, kuris žmones jaudino nuo neatmenamų laikų: kur eiti klumpiančiam ir dvasinius orientyrus praradusiam žmogui nuodėmingoje Žemėje? Manoma, jog atomo amžiuje žmonės stovi prie planetos vairo ir veda ją tiesiu taikymu į visuotinę laimę. Visokios tokios problemos, kaip nafta, terorizmas, korupcija, ginklai, narkotikai – tik labai menkos kliūtys, kurios atsiranda mūsų kelyje. Bet iš tikrųjų, kur link mes judame ir koks mūsų tikslas?“
Iš vieno mažo taškelio susiformavo tai ką matome ir žinome, o taip pat ko nežinome ir nematome. Struktūruotas chaosas, kuris atsirado iš vieno taško iki šiol viską suriša lyg į vieną voratinklį. Kiekviena būtybė, gyva, ar negyva, surišta su viskuo.
Tačiau kartą pasaulyje atsirado būtybės, kurios gali daryti stebuklus, kurios gali kurti naujus pasaulius. Tos būtybės gali keisti matomo ir nematomo pasaulio reiškinius. Tai žmogus. Pirmiausia jis įsisavino matematikos, chemijos, fizikos žinias. Kiekvieną kartą, kai paskelbiamas naujas atradimas žmonės klykia iš laimės, sakydami: „aš žinau, kaip sukurtas pasaulis“. Tačiau, praėjus kiek laiko, atsitinka kažkas tokio, dėl ko tenka peržiūrėti gamtos dėsnius, nes atsiranda naujos žinios. Pasaulio istorija žino daug šventųjų ir dvasiškai prabudusių žmonių, kurie, nepaisydami visiems žinomų gamtos dėsnių, darė stebuklus, priversdami mokslo visuomenę dar kartą susimąstyti: kas gi mes tokie? Kokia mūsų vieta gamtoje ir kokios yra mūsų galimybių ribos. Koks gi yra tas pagrindinis mūsų egzistavimo kriterijus: gimimas, gyvenimas, mirtis, nebūtis?

Skaitytojų prašymu kartojame temą apie akademiką Joną Gervę (1939-2003 m.). Tema buvo rašyta prieš metus ir išmėtyta 3 gabalais keliose svetainės vietose. Kažkam iš skaitytojų kilo mintis, jog viskas turi būti vienoje vietoje. Pritariame.
Straipsnio originalas paimtas iš svetainės www.gervi.name rusų kalba ir padarytas improvizuotas vertimas. Kai kas klausia, ar yra informacijos apie J. Gervę lietuvių ir kitomis kalbomis. Iš tikrųjų nėra. Visa informacija kol kas tik rusų kalba. Jaunimas norėtų daugiau lietuviškai. Šioje svetainėje yra vienintelis straipsnis Lietuvių kalba.

Per savo mokslinę karjerą akademikas Jonas Gervė prisilietė prie tokių dalykų, per kuriuos galima prieiti prie fundamentalių materijos valdymo svertų. Ir šių dalykų Jonas Gervė, kol buvo gyvas, mokė žmones.
J. Gervė gimė Lietuvoje, tačiau dėl tam tikrų visiems žinomų istorinių aplinkybių atsidūrė Igarkoje. Lietuvių tremtinių vaikas baigė Leningrado kalnakasybos institutą. Nuo 1970 metu jis iškėlė sau užduotį – sujungti visą žmonijos dvasinį ir mokslinį palikimą į vieningą dialektinę koncepciją.
Vieninga Jono Gervės dialektinė koncepcija apima bendrinius Visatos sąrangos principus. Ši koncepcija, anot jo paties, suteikia aiškų supratimą apie žmogaus ir gamtos sąveiką. Koncepcija apima pagrindinius evoliucijos dėsnius. Visa informacija, kurią akademikas surinko per savo darbo karjerą yra kruopščiai patikrinta ir ištirta remiantis fizikos, chemijos, matematikos dėsniais. Akademikas buvo daug kartų tikrintas, jokių klaidų nėra.
Jis sakydavo, jog Visatos sąrangos ir žmogaus pažinimo procesas stokojo paprasto dalyko – vieningos teorijos apie tai, kaip sukurtas pasaulis. Biblija, šventi raštai sako vieną tiesą, mokslas – kitą. O kur tas bendras vardiklis? Todėl žmogui visuomet lieka aktualus klausimas apie jo paties vietą Visatoje. Teorijų apie žmonijos ir pasaulio pabaigą prikurta daug, bet žemė vis viena sukasi aplink Saulę ta pačia trajektorija.

Nesenai panaši tema šioje svetainėje jau buvo. Prieš porą mėnesių rašėme apie tai, kad Afrikos žurnalas SA Scientific Journal nušvietė grupės mokslininkų iš Keiptauno universiteto (Pietų Afrika) atradimą. Esą jie buvo nustatę, jog žmonių protams vadovauja būtybės ir kito pasaulio. Nors daug kam kilo įtarimų dėl tokios informacijos autentiškumo, parapsichologams visa tai yra senai žinomi dalykai.

Paprasti žmonės, taip pat ir vadinamojo elito atstovai slapta buvo fotografuojami įprastose vaizdo kamerose paslėptais Kirlianų aparatais. Maždaug prieš 10 metų vykdant tokį projektą buvo atlikta pakankamai daug auros nuotraukų, kalbinant žmones, kuriems tuo pat metu buvo atliekamas ir smegenų veiklos stebėjimas. Paaiškėjo, kad Kirlianų aparatais užfiksuotos auros deformacijos sinchroniškai sutapdavo su tam tikrų smegenų centrų suaktyvėjimais.
http://www.kvantinemagija.lt/astraliniai-parazitai.html
Nesenai interneto platybėse pasirodė dar vienas panašus straipsnis apie tos pačios Keiptauno universiteto mokslininkų grupės atliktą tyrimą. Šį kartą (kaip ir anksčiau) straipsnio šaltinis nėra labai aiškus, panašu į ezoterinį popsą, tačiau pati informacija be galo intriguoja. Žemiau pamatysite, kaip Krilianų aparatu mokslininkams pavyko nufotografuoti astralinės būtybės nusileidimą į žmogaus galvą per Sachasrarą čakrą. Vaizdelis labai įdomus.
Straipsnyje pabrėžiama, jog tyrimas tapo tikra sensacija. Dėl įvairių priežasčių jis vėliau buvo įslaptintas. Iš pradžių tiesiog buvo daroma daug auros fotografijų su tikslu išsiaiškinti dėsningumus.
Apie pačios auros egzistavimą niekas net nediskutuoja ir taip žinoma, jog tai realybė. Žmogaus kūnas skleidžia gana platų elektromagnetinės spinduliuotės spektrą. Egzistuoja dalis laukų, kurių kilmės oficiali mokslinė doktrina pripažinti negali, nes tektų perrašyti vadovėlius ir keisti nustatytą realybės supratimą. Tačiau tie laukai egzistuoja, lygiai taip pat, kaip ir obuolys ant stalo.

Web Bot projektas buvo paleistas į gyvenimą apie 1996-uosius metus. Iš pradžių jo paskirtis buvo nuspėti emocinę būklę fondų rinkose. Tačiau po 2000 m. ši technologija buvo pradėta naudoti visame globaliame tinkle, beveik visomis kalbomis. Web Bot naudoja vadinamuosius virtualius vorus, kurie ieško internete tam tikrų raktinių žodžių, kurie charakterizuoja emocines žmonių būsenas. Web Bot – tai tai duomenų raportas, sukurtas tam, kad žinoti bendraujančių internetu pasąmonės lygyje esančias tendencijas. Kai žmonės kažką jaučia, jie negali pasakyti atvirai, o visas tas emocinis turinys pasireiškia įvairias specifiniais žodžiais. Duomenys surenkami ir tyrinėjami.

Per beveik 15 metų ši technologija ištobulėjo taip, kad dabar Web Bot gali nuspėti įvairius būsimus įvykius ne tik fondų biržose, bet ir politinėje arenoje. Žmonės visada jaučia, kad kažkas artėja. Jie jaučia katastrofas, žemės drebėjimus, radikalias finansines ir gyvenimo permainas. Visos tos nuojautos pasireiškia bendravimo kultūroje, vartojamų žodžių arsenale, emocinėse žodžių išraiškose ir t.t. Analitikai, gavę duomenis, gali daryti išvadas. Ir tos išvados dažnai būna labai teisingos.
Šiuose filmukuose pateikta Web Bot duomenų analizė, apie kas mūsų planetos laukia jau šiais metais. Informacija sukrečia, nors niekas nesako, kad tai tiesa. Tačiau internete pastaruoju metu vartojama lingvistika sako, kad šių metų spalį-lapkritį bus karas, o vasaros pabaigoje doleris, kai rezervinė valiuta galutinai žlugs. Metų pabaigoje mes susitiksime su ateiviais, o 2013 metai iš viso prasidės pakankamai kraupiai. Tačiau, kaip teigia Web Bot operatoriai, sužinoję tokius dalykus, žmonės gali keisti perspektyvą. Ir jau ne kartą taip buvo, kai ateitis netikėtai keisdavosi. Tiesiog neįvykdavo tai, kas akivaizdžiai turėdavo įvykti. Galima tai vadinti Dievo apvaizda, pagalba iš Dangaus ar panašiais dalykais, tačiau tai rodo, jog žmogus nėra pasyvi neišvengiamų nelaimių auka. Elitas labai norėtų, jog taip atsitiktų. Deja, žmogus gali daugiau negu apie save galvoja.
Web Bot būrėjai šių metų pabaigoje pranašauja gan niūrius dalykus, bet neneigia, jog viskas gali pasikeisti, o gal net keičiasi į gerą. Yra numatytos trys ar keturios galimų įvykių perspektyvos. Kiek jos realios, gali parodyti tik pats laikas. Tačiau ruoštis įvykiams, žinant ir nebijant reikia jau dabar, nes elitas vis viena darys tai ką sumanęs, kad ir kaip jiems nesisektų, ar sektųsi.

Dėkojame už šį tekstą Dariui (Klajūnui) http://mindcontrol.blogas.lt/
Naujųjų laikų mokslas, XIX a. pradėjęs vis labiau didinti apsukas ir XX a. visiškai įsibėgėjęs, iškėlė svarbų visai žmonijai klausimą: ar žmogus turi kokią nors vertę, didesnę už tik eksploatuojamos žaliavos teikiamą naudingumą, ar jis yra visiškas niekniekis?

Kad dažnai žmogus į žmogų žiūri kaip į visišką niekniekį – nestebina ir pavyzdžių pilna visa istorija, pavyzdžiui, karų istorija; tačiau tai, kad tokį požiūrį perima mokslininkas ir mokslas, gali šiek tiek gluminti, įprastas yra stereotipas, kad mokslininkas yra pažangiai mąstantis žmogus, kurio nepalyginsi su kokio nors psichopato mentalitetu. Kodėl mokslininko mąstymas tokiose tendencijose labiau panašus į psichopato mąstymą? Pamėginsime atsakyti.
Minėtasis požiūris į žmogų ypač išryškėjo pradėjus tyrinėti žmogaus smegenis. Šis tyrinėjimas tik iš pradžių buvo „nekaltas“, todel neleido įžvelgti pavojaus žmogui, kylančio iš tokios šventvagystės – brautis į žmogaus smegenis, į žmogaus vidų, į patį žmogų. XIX a. buvo sukurtas neuromokslas ir buvo iškeltos pirmos žmogaus smegenų sandaros ir fiziologijos teorijos, ir atrodė kad vyksta įprastas pažinimo procesas, žmogaus savižina ir mokslo progresas, kuris daug kam atrodo sveikintinas dalykas – kuo daugiau žinosime apie žmogų, tuo geriau. Bet tai pavojinga iliuzija.

Pasaulio ufologų forumuose verda diskusijos, kas gi praskrido šalia Saulės balandžio 21 d. Zondai užfiksavo didelį, apvalų daiktą, kuris nedideliu kampu trumpam buvo užstojęs pagrindinį mūsų šviesulį.
Laukiantys Nibiru, iš karto šiam reiškiniui davė apibūdinimą – tai Planeta X, kurią labai kruopščiai slepia NASA. Kiti mano, jog tai – Mėnulis, tačiau šis Žemės palydovas tuo metu buvo visai kitoje vietoje. Merkurijus ir Venera per daug maži, kad galėtų sukelti tokį efektą.
Gali būti ir taip, kad čia – paprasčiausias šešėlis nuo kokio nors kosminiame zonde įtaisyto teleskopo arba kitokio techninio prietaiso. Gali būti paprasčiausias video montažas. Gal būt vis daugiau žmonių pradeda matyti paralelinę Žemę. Ir paskutinė versija – didelis NSO, ateivių laivas, beje jau ne pirmas, kuris pastebimas šalia Saulės.

Bet kokiu atveju aiškaus atsakymo nėra. „Matantys“ kol kas irgi nelabai ką gali pasakyti. Gal būt teks kažkiek palaukti, kol kas nors pateiks labiausiai į teisybę panašią versiją. Viena aišku, jog prie Saulės jau senai dedasi kažkokie keisti procesai.


www.kvantinemagija.lt

Mokslo teiginiai, kad genai apsprendžia žmogaus likimą, yra neteisingi. Pavyzdžiui, egoizmo genas iš viso neegzistuoja. Tai – socialinė liga. Genai, sąmonės požiūriu yra antraeiliai produktai. Jų elgesį apsprendžia kvantinės fizikos dėsniai. Mintis gali pakeisti geno struktūrą.

Tačiau socialinis darvinizmas iš savo pozicijų nė neketina trauktis. 1990 metais startavo tarptautinis žmogaus gnomo projektas. Šio projekto tikslas buvo sudaryti pilną žmogaus genų žemėlapį, o taip pat sukurti virtualią kompiuterinę programą, kurioje būtų atkartotos visos sąveikos. Toks virtualus genomo modelis esą padėtų rasti sprendimus kaip gydyti sudėtingas ir retas ligas.
Projekto metu buvo išeikvotos milžiniškos mokesčių mokėtojų sumos, tačiau realios naudos iš jo – labai mažai.
Pagrindinė mokslinė dogma sako (prielaidų rinkinys, kuris priimamas už teisybę, tačiau nebūtinai yra teisybė), kad proteinai žmogaus ląstelėse atlieka visus pagrindinius procesus, o jų funkcijas lemia „genetinės instrukcijos“, lyg kokia kompiuterinė programa, kurią galima pakeisti nebent cheminių ar mechaniniu įsikišimu. Būtent panašiais teiginiais tiki beveik visas medicininis isteblišmentas, o taip pat įvairaus plauko evoliucionistai. Kitaip tariant, mes, žmonės jiems esame kaip determinuotos genų išraiškos. Mes jiems – maži biologiniai robotai, mat visa biologinė struktūra, emocijos, sveikata ir įsitikinimai – nėra mūsų pačių pasirinkimo vaisius. Ir tik aukštos kvalifikacijos specialistai gali pamėginti mumyse daryti korekcijas. O tas korekcijas gali nulemti tik chemija, t.y. preparatai ir jų arkliškos dozės.