Apie „Zeitgeist“, ”Esoteric Agenda” ir panašius filmus

Žmonijos ligos tokiuose filmuose diagnozuojamos teisingai: veikia slaptos organizacijos, kurių tikslas - pavergti pasaulį. Būtų keista, jeigu tokių tikslų, pavyzdžiui, bankininkai nesiektų.
Bet kaip išsigelbėjimas iš sąmokslininkų gniaužtų tokiose kronikose siūlomas bet kas, tik ne darbas su savimi. Gerai, kad tokie filmai kuriami, bet jie neakylų žiūrovą nuveda į šabakštynus, kai bandoma atsakyti į klausimus: “o ką dabar daryti?”, “Kokių veiksmų griebtis, kad to nebūtų?”.
Atskirų eilučių verti Peter Joseph Zeitgeist serijos filmai.
Pirmasis Zeitgeist filmas, kai tik jis pasirodė, padarė didelį įspūdį.
Įtaigiu hipnotizuojančiu stiliumi žiūrovas prikaustomas prie kėdės 2-3 valandoms. Istorinių faktų virtinė, aktualūs interviu, įtikinamai suregzti montažai, animacija ir kiti dalykai byloja apie tai, jog autorius išmano savo darbą ir žino ką daro. Bet po santykinai teisingos diagnostikos (nors yra nemažai teiginių dėl kurių būtų galima ginčytis, pavyzdžiui, ar reikėtų Jėzų tapatinti su kitais Saulės dievais), pasiūloma nauja koncepcija - projektas „Venus“ (“Venera”). Venera yra Rytinė Aušros Žvaigždė. Ji, kaip bebūtų keista yra labai svarbus religinis simbolis, reiškiantis puolusį angelą Liuciferį. Antrame filme piešiamas puikus utopistinis peizažas, kaip turėtų žmonija pertvarkyti savo gyvenimą į geresnį.

Daug kas filmuose Zeitgeist pasakyta teisingai, bet dvasinio kelio klausimas kaip ir praslysta antrame plane ir iki galo neužakcentuojamas, lyg pačiam Peteriui Josephui tai ne itin būtų svarbu. Ir tai suprantama, jeigu Veneros pavadinimas čia panaudotas sąmoningai, suvokiant ką jis iš tikrųjų reiškia. Filmo autorius siūlo pasaulinį Zeigeist sąjūdį, kaip alternatyvą, kaip liaudies frontą kovai su įtakingų bankininkų rengiamu Naujosios Pasaulio Tvarkos sąmokslu. Pasakyčiau jog visa tai šaunu be galo. Pritariu, kad to reikia.
Tačiau yra vienas “bet”. Susimąstau apie tai, “kur aš visa tai jau mačiau”. Ar ne dažnai mes matome tą patį scenarijų: tironai ir pasipriešinimo sąjūdžiai. Dvi barikados, dvi stovyklos, Gėris ir Blogis…. ?
[video:http://www.youtube.com/watch?v=4Z9WVZddH9w]
Kur aš visa tai mačiau?
-----------------------
Panašus scenarijus matomas ir kituose šiuolaikinės pop kultūros šedevruose, pavyzdžiui, tokiuose kaip brolių Wachowsky trilogijoje “Matrica” (The Matrix). Rusų rašytojas Viktoras Pelevinas pastebėjo gana taikliai: tragiška žmonijos padėtis, nors ir metaforų, ir alegorijų pagalba diagnozuojama teisingai, tačiau išeitis pasiūloma standartinė - nauja “Matrica”. Kokybiškai geresnė, bet ji vis viena yra „Matrica“. V. Pelevinas tai vadina tvartu ir sako, kad senas tvartas pakeičiamas nauju arba pamainomos tik iškabos prie laiko durų. Kitaip tariant, įsitikinimų sistema, kuri lėmė senos, neefektyvios sistemos natūralų fiasco, pakeičiama nauja, kuri „paauksuojama“ įvairiais gražiais šūkiais ir patriotiniais jausmais. Bet ji vis viena tebelieka “mašinų produktu”. Čia mašinos simbolizuoja kolektyvines programas lemiančias bendrinį tikrovės vaizdą. Artima šiai alegorijai yra valdomų revoliucijų idėja, kai grupė išminčių (arba spec. tarnybų agentų) rezonuoja su saujelės disidentų nepasitenkinimu esamo režimo sugebėjimais kontroliuoti situaciją bei efektyviai valdyti šalį.
Tuomet inicijuojami maištai “iš apačios”. Iš pradžių neva atskleidžiama, apnuoginama tiesa. Į dienos šviesą iškeliamos nutylėtos socialinės-ekonominės bėdos, represijos, neteisybė, korupcija, žodžio laisvės ribojimai, kas tik nori. Visa tai atskleidžia nukentėję nuo sistemos “iš apačios”, kad liaudis pabustų iš miego ir susimąstytų. Disidentai tampa tautos lyderiais ir veda naciją į naują, geresnį gyvenimą, naujos gerovės visuomenės link. Po kelerių metų paaiškėja, kad tos gerovės kaip nėra, taip nėra. Po kiek laiko buvę disidentai supranta, jog be socialinės kontrolės technologijų, be melo, be nutylėjimų ir manipuliacijų tokioje melo ištroškusioje visuomenėje jiems patiems nebus įmanoma apseiti. Todėl opozicija imamasis tų pačių priemonių vergovei atkurti, kurios buvo naudojamos iki tol valdžioje buvusių oligarchų. Viskas vėl pasisuka ta pačia vaga ir iš esmės pamatai, jog niekas taip ir nepasikeitė, išskyrus tai, jog melo prievartos ir zombinimo aparatas, kuriuo naudojasi senieji, lyderiai tapo kur kas subtilesnis ir rafinuotesnis naujųjų šeimininkų rankose, padabintose, pavyzdžiui, tautiniais ar religiniais motyvais. O dar vėliau paaiškėja, kad ir diktatoriai, ir revoliucionieriai priklauso toms pačioms masonų ložėms.
Drakonas žuvo, šlovė drakonui!
--------------------------------
Tokia mintis vystoma Brolių Strugatskich romane „Gyvenama sala“, pagal kurią Fiodoras Bondarčiukas pastatė 2 dalių filmą ir pats jame suvaidino vieną ir pagrindinių vaidmenų.
Vertėtų tuos filmus peržiūrėti.
Filmas apie filmą, 3 dalys, kalba F. Bondarčiukas apie pačią idėją:
[Video:http://www.youtube.com/watch?v=dvHdNdLvTmQ]
Pirmas filmas. Žiūrėti visas dalis, ypatingai įdomus įvadas:
[video:http://www.youtube.com/watch?v=7ulL33T-VEY]
Antras filmas. Susirėmimas. Žiūrėti visas dalis:
[video:http://www.youtube.com/watch?v=rGFPToQk4Zg]
Jeigu trumpai, tai siužetas toks. Žmogus i6 Žemės patenka į kitą planetą, sudūžta jo laivas ir jis pamato siurrealistinę civilizaciją, kurioje „nematomi tėvai“ valdo šalį kariškių ir paslaptingų bokštų pagalba. Bokštai tam tikromis valandomis spinduliuoja bangas, kurios daugelį gyventojų paverčia paklusniais, išskyrus opoziciją ir valdovus. Kai atvykėlis iš žemės, prisijungęs prie opozicijos sumanė nugriauti bokštus, jo kolegos pareiškė, jog tai geras dalykas ir jų griauti nereikėtų, mat atėję į valdžią jie darytų tą patį.
Sąjūdžiai ir frontai
------------------
Perestroikos laikais įvairius sąjūdžius akylesni disidentai vadino garo nuleidimu ir provokacija, siekiant išsiaiškinti išsišokėlius ir juos nubausti. Tačiau be tokių konformistinių sąjūdžių, bet koks progresas taip pat sunkiai įsivaizduojamas, o gal net neįmanomas.
Įvairių laikų frontų, sąjūdžių ir spalvotų revoliucijų scenarijai kaip niekad primena dabartinius laikus kalbant ne apie konkretų regioną, bet apie globalųjį pasaulį. Revoliucijos anksčiau pasitaikydavo pavienėse valstybėse, o dabar – Arabų šalyse, Afrikoje ir apskritai - globaliu mastu. Kas šiandien gali nesutikti su teiginiu, jog krizės (specialiai sukurtos) akivaizdoje pasaulio finansų valdymas yra neefektyvus? O jis kada nors buvo efektyvus? Kas šiandien nesutiks su teiginiu, jog daugelio šalių valdantysis politinis elitas nesugeba valdyti pokyčių ir yra tiesiog pasimetęs. Dabartinė elitokratinė valdymo stilistika darosi neefektyvi, bet kuriuo kampu pažiūrėjus. Ir jeigu perbėgtume akimis daugelį sektorių (sveikatą, švietimą, socialinę sistemą ir t.t.) tai pamatytume, jog viskas iš esmės neefektyvu, įskaitant ir mokslą bei religijas. Ir niekas neranda originalių sprendimų kaip pagerinti situaciją. O gal nenori? Gal būt tiesiog laukia ir tikisi, jog viskas savaime baigsis didele katastrofa, kuri, ko gero, jų supratimu atrodo neišvengiama.
Reiktų sutikti su teiginiu, kad keičiasi planetos geomagnetinė situacija, keičiasi įprastos Žemės vibracijos, verčiančios žmogų plėsti sąmoningumą ir veikti kitaip. Taip pat sutinku su tuo faktu, jog pokyčius lemia astrologiniai ciklai, o ties vieno iš jų slenksčiu mes dabar ir esame. Teisinga, mano požiūriu ir tai, kad norim to ar nenorim radikalūs pokyčiai jau vyksta. Bet būtų keista, jeigu šioje situacijoje neatsirastų gudresnių už kitus, kurie norėtų kažką laimėti ir sau. Kad ir geresnes pozicijas “po to”. Ir yra taip pat ne mažiau keista, jog antiglobalistiniai, antisisteminiai sąjūdžiai pasimauna ar yra tyčia pamaunami ant to paties kabliuko, kaip ir tūkstančius metų atgal: štai kažkas yra išorėje, kažkokie mus įtakojantys blogi veiksniai, kurių akivaizdoje esame maži ir bereikšmiai. Ir nesvarbu kas tai bebūtų: astrologiniai ciklai, 2012 metai, nepasiteisinusi laisvoji rinka, kurios dėsnių mes nesugebėjome perprasti, ar masonų sąmokslas prieš pasaulį. Ir vėl atsiranda kažkokie priešai ar draugai kažkur išorėje, nuo kurių priklauso mano asmeninė gerovė dabar ir ateityje. Iškreipta pasaulėžiūra netgi aršiems revoliucionieriams neleidžia pamatyti realaus vaizdo ir veda į tą pačią duobę, kaip ir visada. Bet ačiū Dievui, kad bent kažkas dar veda. Būtų blogiau, jei sėdėtume vietoje ir nieko neveiktume, kaip tai daro dabar tradicinės krikščionių bendruomenės.
Gal jos net sąmokslo nemato?
Grįžtant prie iš koto verčiančių Peterio Josepho filmų Zeitgeist, kyla klausimų, kodėl labai jau lengvai jie įsileidžiami į kino sales ir rodomi nemokamai, skelbiamos pasaulinės peržiūros ir t.t. Per daug jiems duodama žalia šviesa. Į akis taip pat krenta dvi versijos: arba autorius labai naivus, arba jis yra tos pačios naujos pasaulio tvarkos projekto dalis, skirta, pavyzdžiui, garo nuleidimui. Juk jis, žiūrovams “atvėręs akis” nieko iš esmės radikalaus nepasiūlo, išskyrus kažkokią utopiją, paauksuotą narvelį, geresnę “Matricą”, liuciferišką projektą “Venera” su tuo pačiu vaizdeliu akyse ir tomis pačiomis ydomis, tokiomis, kaip egoizmas ir globalizacija. Kitaip tariant, siūloma vėl iš naujo kurti išorinės gerovės pasaulį, iš esmės nedarant jokios gilesnės inversijos žmogaus viduje. Žinoma, duok Dieve, kad bent dalis Zeitgeist judėjimo idėjų taptų kūnu, tačiau to labai, labai maža. Belieka viltis, kad žmonės patys savaime tobulės, o tai jiems leis greičiau susivokti ko reikia sieloms dabartiniu metu ir kur veda įvairūs NEW AGE sąjūdžiai.
Rimtam perversmui įgyvendinti reikia kiekvieno žmogaus darbo su savimi, o pirmiausia – atsisakyti žudančios klasikinės materialistinės filosofijos, kad nuo manęs niekas nepriklauso. Tai nėra lengva, tačiau kito kelio šiandien nėra.
Jokia organizacija, joks kolektyvinis darinys, netgi toks kaip Zeitgeist sąjūdis nieko iš esmės nepakeis ir nesutrukdys naujos pasaulio tvarkos architektams atlikti savo juodo darbo, jeigu niekas nesiūlys dvasinio kelio, jeigu nežadins vis dar užsnūdusių tradicinių krikščionių (ir kitų) bendruomenių kažką veikti. Geriausiu atveju tai liks dar vienas NEW AGE stiliaus judėjimas, jauna sekta (bažnyčia), kokių pasaulyje yra labai daug.
Tam, kad šis straipsnis neatrodytų per daug tendencingas Zeitgeist atžvilgiu, siūlau peržiūrėti
Alex Jones (www.infowars.com) interviu su Peteriu Joseph:

Parazitas viduje
--------------
Kitas to paties žanro filmų kūrėjas - roko grupės “Hierosonic” vokalistas Benas Stewartas. Jis žvelgia kur kas giliau.

Šio žmogaus idėjos man labiau patinka negu Peterio Josepho. Tarp ryškesnių Beno Stewarto sukurtų filmų reikėtų paminėti du: “Slaptas planas” (”Esoteric Agenda”) ir Kymatika” (”Kymatic”). Nors šiuose filmuose taip pat apstu abejotinų ir ginčytinų teiginių, tačiau bent jau man jie atrodo gilesni iš išsamesni negu Zeitgeist'e. Autorius diagnozuoja padėtį ir įvardina sąmokslą panašiai, kaip ir P.Josephas, tačiau mato gilesnes dvasines šio reiškinio priežastis ir siūlo dvasinius receptus. Jis kviečia žvelgti į žmoniją ir ją supančią aplinką, Žemę, Kosmosą, kaip į vieningą organizmą, o veikiančią sistemą jis įvardina kaip parazitą. Šis parazitas gyvena kolektyviniame žmonijos kūne ir, kad turėtų maisto, neleidžia aukai matyti teisingo vaizdo. Situacija čia kaip ir su pavieniu žmogumi. Parazitas į centrinę nervų sistemą duoda klaidingus signalus ir sotus žmogus jaučiasi nuolat alkanas, todėl valgo ir valgo. Nes yra gąsdinamas mirtimi ir skausmais: jeigu nevalgys - numirsi. Bet iš tikrųjų maitinasi ne žmogus, o parazitas. O žmogui atrodo, kad tai kalbą jo paties biologinis kūnas.
[video:http://www.youtube.com/watch?v=FJiCU6Jw0Co]
[video:http://www.youtube.com/watch?v=ZEPITaE9pdU]
Filmo ”Esoteric Agenda” pabaigoje daug kalba ir pats roko atlikėjas Benas Stewartas [ilgesnėje versijoje]. Jo teigimu, kurti kažkokias pasipriešinimo organizacijas bei į Zeitgeist panašius NEW AGE sąjūdžius yra neefektyvu. Tai sukuria naują religiją, naują tikrovės tunelį su naujomis savo ribomis: kas savas, kas svetimas, kas tikra, o kas netikra. Anot filmo autoriaus, ir Žmonija, ir Žemė - viskas yra viena, vienas vieningas organizmas, kuris dabar rerga. Sergantis organizmas sukuria iliuzinę tikrovę. Ją pakeisti galima tik asmeniškai atrandant SAVE, savo dieviškąjį AŠ, tai yra sujungiant priešpriešas ir atliekant sąmonės inversiją. Ir tik tada, kai mes atsibusime ir atversime akis, galėsime sukurti geresnę tikrovę, be iliuzijų, be apgaulės. Bet pagrindinis darbas turėtų būti dirbamas savyje, su savimi, o ne ieškant užuovėjos NEW AGE judėjimuose, kuriuose sekamos pasakos naiviems neapsisprendėliams.
Jokių bendrinių tikrovės tunelių, galinčių pakeisti realųjį gyvenimą, neįmanoma sukurti tol, kol kiekvienas individas asmeniškai neatliks savo įsitikinimų sistemos inventorizacijos. Pirmiausia reikia nustoti tikėti įvairiomis pasakomis apie išorinį gerovės pasaulį, apie gerovės visuomenę, socialinį teisingumą, žmogaus teises, demokratiją, kol gyvename egoizmo ir iliuzijų nelaisvėje, kol esame iškreipto mąstymo įkaitais, nes priešingu atveju sukursime dar vieną iliuzinę sistemą. Mes dabar patys sukuriame rodšildus, bušus, obamas, kubilius, valinskus, putinus, kurie ir yra tik mūsų vidinio pasaulio išorinė pasekmė. Parazitinė sistema mums neleidžia matyti realaus išorinio vaizdo, bet duoda suprasti, kad be šitų veikėjų, be jų parazitinės politikos, mes tiesiog prapulsim. Pasak filmo autoriaus, ir valdžios elitas, ir ydinga sistema - yra tik simptomai, kurie sako, kad su mumis pačiais kažkas yra negerai, o problemas spręsti reikia kitame lygmenyje.
[video:http://www.youtube.com/watch?v=roZVG15J1xc]
Gink Dieve, aš nesakau, kad Beno Stewarto “Esoteric Agenda” ir “Kymatic” yra geriausi šio žanro filmai. Yra geresnių, ir jų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Tik buvo metas, tai žiūrėdavome viską iš eilės, nes tai buvo lyg švaraus oro gurkšnis. Dabar tenka atsirinkti.