Kelias namo

Tiesos nėra, yra tik geras kvapas,Tik Pontijus Pilotas su skaudančia galva.
Nuplakti rykštėmis, paleist, lengviausias darbas
Tikra tiesa – nebyli Jošua kalba.
Dievo namai – arti,
Dabar – kaip niekad.
Patek tenai, kad geras?
Juk pažadėta, kad pateksime visi?
Kai mintys – lyg vagonai traukinių
Pasiruošę vežti, neklausdami tavęs?
Furgonai pigūs, stos prie pat laukų.
Išlipsi – rasi gyvates...
Kur dėsies žiemą basas ir nevalgęs?
Ten tavęs laukia naujas paltas,
Drabužių spintoj – daug tokių...
Kiekvieną žiemą naujas šaltis...
Kankina miegas, sapnas, iliuzijų - jokių
Ar tai - galutinė stotelė?
Dar toli?
Saldi panelė, viršely glianco,
Play offų serija rytoj jau po pietų,
Pilotas atnešė tau rožės fliancą,
Kažkas tau pakvietė taksi.
Kiekvienądien arčiau Namų?
O jų kaip nėr, taip nėr...
Tikėjimas išgelbės? – kaip gi ne?
Zakristija pakvies ir bėgsi vėl...
Ieškoti naujo palto,
Kuriuo apsirengė visi.
Jei paltai turtas, per adatą tu nepralysi.
Kupranugario odos striukė – per brangi:
Bet traukinyje sėdi tik nuogi.
Jei tau, kaip tam Adomui gėda,
Vadinasi, Tikroji Karalystė tikrai toli.