Koks žmogus buvo, koks yra dabar ir koks jis turėtų būti rytoj?

Žinomas Ukrainos mokslininkas, sistemologas, filosofas, geopolitikas akademikas Aleksandras Maliuta (http://www.startime.org.ua/) pas save tėvynėje laikomas „stipriu šaltiniu“. Jis pirmiausia autoritetas tiems, kurie nori susivokti dabar vykstančių procesų gelmėje. Atskleisti uždangą nuo daugelio uždraustų dalykų šiandien yra labai svarbu, tuo tarpu dažniausiai matome ir girdime tik paviršinę atredaguotą informaciją, pagal kurią sunku susidaryti teisingą nuomonę.
Akademikas turi ne tik daug žinių pačiose įvairiausiose mokslo bei ezoterikos srityje, bet ir puikią iškalbą. Jis kalba apie būtinybę kiekvienam žmogui jausti nematomą materijos pusę - vadinamąsias „lauko“ struktūras. Bet tai šiandien ne kiekvienam žmogui įkandama, o gyvenimas kaip niekad to reikalauja. Šiandieninė žmogaus žmogaus dominantė turi būti mastymas, o ne kardiocentrizmas. Sugebėjimas mąstyti abstrakčiai yra labai svarbi charakteristika kalbant apie žmogaus galimybes išlikti ir prisitaikyti prie pokyčių, susijusių Saulės ciklo pasikeitimais.
Šiek tiek biografijos
------------------
Nuo 2992 m. A.Maliuta yra SSRS filosofijos mokslų daktaras, trijų Ukrainos, Slovakijos ir Rusijos akademijų akademikas. Jis yra įkūręs savo filosofinę mokyklą, kuri vadinasi „tarptautinė aukštoji mokykla „Naujasis universumas“. A.Maliuta laikomas trečiosios kartos sisteminių metodų autoriumi, Georgijaus Gurdžijevo tradicijų puoselėtoju. Jis taip pat yra išspausdinęs daugiau kaip mokslinių 200 darbų.
A. Maliuta yra ne tik unikalus mokslininkas, giliai nagrinėjantis šiuolaikinio žmogaus problemas. Jis taip pat yra stiprus „masoniškas šaltinis“. „Masoniškas“, čia reikėtų pasakyti gerąja prasme, nes jis perteikia labai gilią analizę remdamasis dvejomis kolonomis: ir fundamentinėmis, ir ezoterinėmis žiniomis. Tai rodo tikrai labai plačią jo erudiciją ir mąstymo diapazoną.
Kaip ir kiekvienas slaviškas filosofas, A. Maliuta daug kur akcentuoja „slaviškąjį išskirtimumą“. Tačiau jis tai daro galėtinai subtiliai ir profesionaliai, pirmiausia atkreipdamas dėmesį į senosios prarastos kalbos svarbą. O tai yra bendra daugelio tautų problema.
Prisipažinsiu, proslaviška, prorusiška dabartinių Rusijos ezoterikų propaganda man yra nepriimtina, todėl aš ją atmetu ir stengiuosi praleisti pro ausis jei kas nors pradeda kalbėti tokiais užkeitimais, kaip „slavianskaja civilizacija“, „russkaja misija“ ir t.t. Tokie proslaviški akcentai atima iš rimtų mokslininkų tam tikrą objektyvumo ir kritiškumo laipsnį. Bet juk kiekvienos tautos mokslininkas pirmiausia atstovauja savo kultūriniams interesams.
A. Maliuta kažkurioje paskaitoje yra užsiminęs, jog tiek slavai, tiek mes, baltai esame sesės ne tik pagal kalbos senumą ar istoriją, bet ir pagal daugelį kitų „bendrų dalykų“, todėl pasaulio atgimimas „iš Rytų“ nebūtinai turi būtų „iš Rusijos“. Atgimimas pirmiausia susijęs su didele teritorija tarp Skandinavijos, Juodosios ir Uralo, nes čia gyvenančios tautos dar nėra praradusios ryšio su savo šaknimis. Tuo tarpu vakarų tautos dėl sekuliarizacijos ir kultūrinio „seklėjimo“ jau didžia dalimi yra praradusios savo šaknis. Būtent nuo šio regiono, esančio tarp Baltijos ir Juodosios jūros pirmiausia ir prasidės „Naujas pasaulis“.
A. Maliuta yra parašęs tokį veikalą kaip „Mudrasovje“. Išvertus į lietuvių kalbą tai būtų „išmintingas kalbėjimas“ arba „išmintinga kalba“. Ji remiasi keliais pagrindiniais principais – žodžiai turi atspindėti prasmę, bet ne vien tik formą. Tuo tarpu šiuolaikinėse „išsekusiose“ kalbose, ypatingai Vakaruose, žodžiai ir sakiniai dažniausiai atspindi formas. Apie simbolius, kurie reiškia kažkokias gilesnes prasmes, jau senai niekas nešneka, netgi poetai ir rašytojai. Tuo tarpu senosios kalbos (pavyzdžiui, lietuvių arba senoji slavų kalba) labiau išreiškia prasmes, o ne formas. Grįžti prie prasmingos kalbos mus įpareigoja pats gyvenimas ir pokyčiai, kurie susiję su ciklų pasikeitimais.
Kas yra Homo ir kas yra žmogus?
------------------------------
Pasistengsiu savais žodžiais perpasakoti vieną iš A. Maliutos paskaitų, kuri man labiausiai įstrigo. Nors visos jos yra neblogos. Jas reiktų klausyti ne viena, o kelis kartus. Koks jis bebūtų stiprus šaltinis, nepriimu visko už gryną pinigą. Yra temų dėl kurių su lektoriumi nesutinku, yra ir tokių, kurias traktuočiau kitaip. Taip pat yra vienų kurias adekvačiai suvokti kol kas sunku. Bet kaip minėjau A. Maliuta vis viena yra labai neblogas šaltinis, kuris praplečia akiratį.
[video:http://www.youtube.com/watch?v=SQpY-VZsujE&feature=related]
Pasak lektoriaus, apie žmogų reikėtų kalbėti ne vien tik kaip apie vyrą ir moterį, bet taip apie protingą būtybę. Akademikas sako, kad egzistuoja kelios protingų būtybių, kurios gali priimti sąmoningus sprendimus ir keisti tikrovę pagal savo pageidavimus, rūšys. Šiandien žinome tris tokias protingas būtybes apibūdinančius žodžius: vyras, moteris ir žmogus. O kaip buvo anksčiau?
Jei mes norime suvokti reiškinių prasmę, turėtume užsiduoti laiko intervalą. Kuo ilgesnis laiko intervalas, per kurį yra nagrinėjami procesai, tuo gilesnę prasmę galima įžvelgti. Taip pat, priklausomai nuo laiko intervalo, mes galime suteikti reiškiniams ir pavadinimus.
Laiko intervalas, apie kuriuos kalba A. Maliuta yra vadinamas Saulės ratu. Kodėl ratas? Todėl, kad ratas reiškia informacijos pilnumą-užbaigtumą. Neturėdami tokios pilnos informacijos, negalima daryti teisingų išvadų. Šis Saulės ratas susijęs su kiekvienu iš mūsų. Ir tas saulės rato „ciklas sudaro“ 26 tūkst. metų. Tai ciklas per kurį gyvybė žemėje pasireiškia visais įmanomais savo pasireiškimais.
Per 26 tūkst. metų Saulės sistema pereina trajektoriją, panašią į „uždarą ratą“. Kodėl panašią? Todėl, kad, mokslininko teigimu, mes negyvename izoliuoti nuo kitų kosminių objektų. Pereidama visą 26 tūkst. metų ciklą, Saulė iš esmės yra atomas žymiai sudėtingesnėse kosminėse struktūrose, kurios taip pat juda savo trajektorijomis. Jeigu pažiūrėsime į tas trajektorijas, tai jos visos – daugiaplanės ir sudėtingos. Žmogus pilnumoje priklauso nuo Saulės sistemos. Žmogus tiria Saulę, o ji veikia beveik visus gyvybinius procesus mūsų planetoje. Bet tai dar ne visas kosmosas.
Tai štai, pasak A. Maliutos, per šiuos paskutinius 26 000 metus Saulės sistema dabar atėjo vėl į tą patį tašką, kuriame buvo. Ratas užsidarė. Per šitą nemažą laikotarpį Žemėje atsirado, o taip pat ir išnyko kelios protingų būtybių rūšys. Anksčiau, pasak mokslininko, tokių rūšių buvo 5: paprastieji, šviesieji, tamsieji, amžinieji ir nemirtingieji.
Išsiaiškinkime kas jie tokie.
Pagal akademiko pateiktą klasifikaciją, paprastais žmonėmis vadinami tie, kurie turėjo pakankamai siauras galimybes. Galimybės tai visų pirma yra individo biologinės savybės. Kokios biologinės savybės, tolios ir galimybės. Šios biologinės savybės visų pirma susijusios su labai įdomiais dalykais – galimybėmis suvokti ir valdyti vadinamąsias „lauko“ struktūras. Tai štai, kiekviena iš protingų būtybių rūšių turėjo skirtingus sugebėjimus valdyti „lauko“ struktūras.

Tas galimybes turi iš esmės visi gyviai, tik vieni yra jas labiau išvystę, o kiti – mažiau. Paprastiems žmonėms tuos sugebėjimus galima išvystyti, bet jie to nedarė. „Laukų“ struktūras galima sulyginti su radijo bandomis. Paprasti žmonės „gaudydavo“ platų diapazoną, bet ryšio kokybė būdavo prasta. Buvo tamsieji, pas kuriuos buvo taip pat plati amplitudė, bet siauras kokybiško signalo spektras. Šita savybė leido vykdyti darbus, susijusius su Žeme, bet neleido dalyvauti „ne žemiškuose“ ryšiuose. Šitie „ne žemiški ryšiai“ yra ne kas kita, o ryšys su Dievu.
Štai toks „tamsiųjų“ supratimas atėjo iki mūsų dienų. O žodis „paprasti“ šiandien nėra jau naudojamas. Bet „tamsieji“ išliko tokiuose šaltiniuose, kaip Biblija. Tai tie, kurie yra „be Dievo kibirkšties“. O kada gi atsiranda ryšys? Lotyniškas žodis „religare“ ir reiškia tą ryšį. Tai reiškia žmogaus ryšys su tuo, kas yra pagal dvasinę hierarchiją aukščiau. „Toli gražu, ne visos bažnyčios yra „religare“. Toli gražu ne viskas, kas susiję su „religare“ yra bažnyčia“, - sako A.Maliuta.
Toliau yra šviesiųjų rūšis. Tai tokie, kurie turi išvystę žymiai platesnį „laukų“ valdymo spektrą. Bet jie jau turėjo „Dievo kibirkštį“. Jie turi didesnes galimybės. Jie gali priimti ir perduoti signalus, esančius toli už Žemės ir Saulės sistemos ribų.
„Amžinieji“. Pasak akademiko, inkų civilizacijoje buvo tokie žmonės, kurie buvo atsakingi už portalus. Portalai tai tam tikros durys, per kurias galima išvesti žmones, ar grupes žmonių į kitus išmatavimus. „Amžinieji“ – taip visų pirma paralelinė gyvybės forma, kuri praktiškai yra išnykusi. O literatūroje ir mitologijoje tokių pavyzdžių yra apstu.. Pavyzdžiui, legenda apie „amžinąjį žydą“, arba Castanedos knygose minimas „metęs iššūkį mirčiai“. Iš esmės paraleliškumas – labai rimta žmogaus savybė. Tai galimybė tuo pačiu metu būti keliose formose.
Reiktų plačiau paaiškinti, kas yra „lauko“ struktūros ir kas yra „paraleliškumas“. Anot A. Maliutos, Šiandien mes žinome dvi materijos rūšis – medžiaga ir banga. Banga ir yra tas „laukas“. Vakarų kultūroje medžiaga ir materija reiškia tą patį ir nėra nei vieno termino, kuris apibūdina „lauko“, kaip kitokios materijos formos, struktūrą. Ką reiškia „paralelinis egzistavimas“? Įsivaizduokite gyvybės formą, kuri yra įvaldžiusi „lauko“ struktūrą. Tokios „lauko“ struktūros gyvybės formos turimos materijos tankis arba masė artėja link nulio. O tai reiškia, kad tokia gyvybės forma su tokia medžiaga gali užimti neribotą erdvę? Ta pati būtybė gali būti skirtinguose planetos kontinentuose ir skirtingose laiko atkarpose tuo pat metu. Tokia savybė yra priešinga gyvybės formoms, kurios sudarytos iš tvirtos medžiagos.
Šitos „paralelinės“ savybės, anot mokslininko, lengvai apskaičiuojamos. „Žinodami savybes „tvirtoje materijoje“, jas perverskite atvirkščiai ir gausite „paralelinio pasaulio“ savybes, - tęsia A.Maliuta. - Taigi „amžinieji“ galėjo gyventi tiek vienoje, tiek kitoje materijos formoje. Gyventi tame tarpe ir „lauko“ formoje praktiškai turi kiekvienas žmogus, tačiau tokius sugebėjimus jis sąmoningai ir nesąmoningai savyje gesina. Amžinieji galėdavo gyventi daugiau kaip 100 metų mūsų išmatavime, t.y. baltyminėje kūno formoje ir panašiai tiek pat „lauko“ - paralelinėse. Jie taip pat lengvai galėdavo pereiti iš vienos formos į kitą“.
„Nemirtingieji“. Tai tie, kuruos kažkada žmonės vadindavo dievais (reikėtų pridurti – ir ateiviais). „Nemirtingaisiais“ jie vadinami todėl, kad numirusiais jų niekada niekas nematė. Jie, kitų žmonių akimis žiūrint, nežinia iš kur ateidavo ir nežinia kur išeidavo. Šiandien mes tokių žmonių pavyzdžių praktiškai neturime, o prieš daug tūkstančių metų gyveno nemažai būtent tokių mąstančių būtybių rūšies atstovų.
A.Maliuta teigia, jog yra daug apibrėžimų, kas yra žmogus. Visi jie turi teisę egzistuoti ir iš jų juoktis nereikia, nes jie visi iš dalies teisingi. Viskas priklauso nuo to, kur naudojame šiuos apibrėžimus. Medikai gali žmogui suteikti vieną apibrėžimą, fizikai – kitą, o filosofai – trečią. Ir visi jie iš savo perspektyvos bus teisingi.
Tada kai mes naudojame vieną ar kitą apibrėžimą, reiktų atsakyti į klausimą, kodėl mes jį suteikiame, kur šį apibrėžimą galima taikyti. Mes užsiimame socialine praktika. Ir natūraliai socialinės praktikos kontekste, pavyzdžiui, fiziologinis žmogaus apibrėžimas netiktų. O reikėtų didesnio mastelio apibrėžimo. Yra ir apibrėžimas minimalus, ir yra maksimalus.
Žodis dominuoti buitine prasme nėra paprastas. Dominantė reiškia viršenybę. Žodžio „dominantė“ šaknis yra lotyniška „dominus-“ - „būti virš“, vadinasi būti Dievu. Dominuoti, reiškia būti Dievu, arba kaip Dievu. Todėl svarbu žinoti, ar yra būtybėje, vardu žmogus ši dominantė? Ar jos nėra? Tai labai didelės skirtumas. Juk dominantė yra ta komponento sudedamoji dalis ar aspektas, kuri būdinga tam, ką mes vadiname Dievu.

„Kai kalbame apie tai kas yra Dievas ir kokios savybės turėtų dominuoti žmoguje, tai pirmiausia turėtume akcentuoti sugebėjimą mąstyti abstrakčiame lygmenyje. Abstraktus mąstymas yra pakankamai sudėtingas dalykas. Abstrahuoti, vadinasi atsitraukti nuo tam tikrų įprastais atrodančių dalykų. Mes neliečiame daikto rankomis, bet galvoje turime jo ekvivalentą. Abstraktus mąstymas turi labai svarbią funkciją – tai darbas su vaizdiniais ir simboliais. Modelį galima sukirti fiziškai, bet pirmiausia jis gimsta galvoje“, - kitoje paskaitos dalyje kalba akademikas A.Maliuta..
Kodėl tiek praeityje, tiek ir šiandien yra svarbus darbas su simboliais? Mes žinome neuro-lingvistinį programavimą (NLP), tačiau šiandien egzistuoja žymiai modernesnės metodikos. Neurolingvistika – ganėtinai pasenęs dalykas, tuo tarpu manipuliacijos informacijos priėmimo ir apdorojimo būdais per vaizdinius ir regimus simbolius, t.y. per akis – yra kur kas pažangesnis dalykas.
Ne veltui liaudyje sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti. Todėl ir poveikis per akis yra kur kas efektyvesnis negu per ausis. Tuomet, pasak akademiko, galima su žmogumi nebendrauti jo gimta kalba, bet galima žmogui rodyti vaizdus ir tokiu būdu susikalbėti nežinant jo gimtosios kalbos. Knygų ir žurnalų pardavėjai taip pat pastebi tendenciją, jog žmogus lengviau skaito paveikslėlius, negu tekstus. Daugelis žmonių perka tik tokias knygas, kuriose yra daugiau iliustracijų ir grafinių paaiškinimų. Šiais laikais žmonės dažniau eina į kinus, žiūri filmus internete, negu skaito knygas ar straipsnius žurnaluose.
Veikiant per akis mažiau eikvojama energijos, tauposi laikas, sako A.Maliuta. Tačiau nereikia pamiršti, jog paveikslėlius paišo žmonės. O žmogus gali nupaišyti tik tai, kuo jis yra pats. Ir vaizdiniais galima žmogų paveikti įvairiomis kryptimis. Pasižiūrėkime, kokius animacinius filmus šiandien žiūri vaikai? Pagrindiniai herojai – pabaisos, iškrypėliai. Štai tokie vaizdiniai sėda vaikams į atmintį. Tai žymiai stipresnė poveikio priemonė sąmonės matricai formuoti, negu žodžiai. O sąmonės matrica iš karto veikia veido kontūrus. Tik profesionalūs žaidėjai kortomis yra įvaldę savo veido mimikos valdymo techniką. Tuo tarpu paprasto žmogaus veide parašyta tai, kas atsispindi viduje. Vidinę būseną lemia tai, kad yra užkrauta žmogaus sąmonėje. Tai įvyksta nepriklausomai nuo to, nori to žmogus, ar nenori. „Jokia kosmetika to nepaslėps, jeigu žmogus nepakeis mąstymo“, - sako akademikas iš Ukrainos.
Iš to, pasak jo, išplaukia dar viena charakteristika, apsprendžianti kas yra žmogus. Žmogus tam tikra prasme yra gyvūnas. Tačiau nuo kitų savo „giminaičių“ jis skiriasi tuo, jog gali mąstyti abstrakčiai. Todėl mes galime žmogų ir pakelti aukščiau gyvulio, bet galime jį ir nuleisti į gyvūno lygmenį. Norint pakelti – reikia dirbti su abstrakčiu mąstymu ir jį toliau vystyti. Tam naudojamas gebėjimų dirbti su simboliais lavinimas. Darbas su simboliais labai artimas darbui su formulėmis fundamentaliuosiuose moksluose. Kiekvienas literatas ar filosofas turėtų mokėti dirbti kokį nors žemišką amatą vien tam, kad išmoktų dirbti su materialiaisiais simboliais. Tačiau bėda ta, jog ne kiekvienas žmogus šiandien gali dirbti su simboliais, ne kiekvienas gali juos pajausti. „Aš kalbu apie šiuolaikinius žmones, nes anksčiau būdavo kitaip“, - kalba A.Maliuta.
Norint, kad žmogus pultų į gyvulio lygmenį, kaip sako akademikas, reikia pašalinti abstraktų mąstymą. Reikia tokį žmogų pirmiausia nuleisti į emocijų lygmenį, mokant tikrovę pažinti ne per simbolius, bet per jausmus ir emocijas.
Akademiko nuomone, praktiškai dabar retas psichologas savo praktikoje naudoja simbolių terapiją. Šiandien žmonių pasaulyje viskas remiasi pojūčiais, tačiau simbolių praktiškai nėra. Tuo tarpu darbas su simboliai yra labai svarbi ugdomoji veikla, padedanti konstruoti žmogų, padedanti jam pačiam susikurti savo „vidinę formą“. Juk per simbolius vyksta žmogaus psichinės plastikos keitimas.
Ką reiškia dirbti su vaizdiniais? Pavyzdžiui, 60-metis žmogus paima savo 20 metų nuotrauką ir pradeda save lipdyti iš naujo. Ir tokia iš pažiūros nekalta veikla jo organizmo biocheminius procesus pradeda veikti veikti milžiniška jėga. Tvarkosi imuninė sistema, lėtėja senėjimas ir t.t.
Kokio mąstymo mums šiandien reikia?
A. Maliuta sako, kad šiuo metu vyksta milžiniškų mastelių pasikeitimai. Tie, kurie nepereis prie abstraktaus mąstymo, nueis į šoną, nes tos vibracijos, kurios ateina iš kosmoso, dėl to, kad Saulės sistema, besisukdama aplink galaktikos centrą, susiduria su rimtais pokyčiais, verčia transformuotis ir patį žmogų. Ir tie pokyčiai galioja visos heliosistemos visai biosistemai. Ištisos kartos žmonių gali išeiti į nebūtį. Kitaip tariant nuo gyvybės medžio bus nukirsta didelė šaka. Ir tokia revizija jau prasidėjo šiandien realiu laiku.
„Taigi, kaip sakiau, pirmiausia savybė, kuri susijusi su sąvoka žmogus – tai sugebėjimas abstrakčiai mąstyti“, - kalba akademikas. Anot jo, šiandien daug mokyklų siūlo asmenybės vystymo kursus. Bet ar jos visos žino kuo užsiima? Reiktų paklausti kitaip. Kuo iš tikrųjų reikėtų užsiimti, kad asmenybė vystytųsi? Pirmiausia reiktų vertinti naudingų pastangų koeficientą veikiant patį save. Kai kalbame apie asmenybės augimą, dažniausiai tai siejame su tam tikra naudinga veikla. Tačiau ar visa veikla yra naudinga? Ir kam ji naudinga?
Prieš tai, kaip pradėti tam tikrą veiklą, akademikas siūlo įvertinti tos veiklos naudingumo koeficientą. Ir jeigu tas koeficientas jus tenkina, vadinasi neprarandate energijos ir galite toliau tęsti savo užsiėmimus, kurie vėliau ar anksčiau atneš sėkmę.
Jis siūlo panagrinėti paprastą pavyzdį. Įsivaizduokime, jog vyksta asmeninio augimo treiningai. Šiandie į juos veržiasi tūkstančiai žmonių. Ten pirmiausia braunasi visokie elito atstovai, narcizai, fifos ir kt.. Žmonės braunasi ten todėl, kad mano, jog tapo madinga ugdyti savo asmenybę. Visuomet tokiose treininguose vykdoma ar imituojama kažkokia veikla, pagal tam tikrą „patikrintą“ metodiką. Įsivaizduokite kad į tokią veiklą jūs įsiliejate ir atliekate viską su kaupu, ko iš jūsų prašo gyvenimo būdo treneriai. Tačiau pasitenkinimo nėra, vadinasi asmeninio naudingumo koeficientas mažas. Kalbant apie tokių treniruočių rezultatų įvertinimą, galima formulėmis išvesti skaičių, kuris reiškia asmeninį efektyvumą. Esant idealioms sąlygoms (kai tavęs netrukdo išorinės sąlygos ir kai tau padeda aukštos kvalifikacijos specialistų grupė) naudingumo koeficientas tiek asmeninėje, tiek socialinėje veikloje, kaip taisyklė daugumoje atvejų nesiekia daugiau nei 3 proc. Tai reiškia, kad sėkmės procentas taip pat labai mažas. Nori būti išsivysčiusiu žmogumi naujoje eroje – reikia daug darbo ir kantrybės. Tačiau mūsų platumų žmogus, pasak A. Maliutos, yra baisiai nekantrus. Jis nori visko iš karto, čia ir dabar. Ant šito kabliuko jis yra ir „perkamas“. Nekantrus žmogus, daugiau kaip iki 3 nesuskaičiuoja. Jis daugiau kaip 3 žingsnius į priekį – nemato. Dar blogiau yra tai, jog didžioji masė žmonių daugiau kaip 1 žingsnio problemų apskritai negali spręsti.
Ką reiškia vieno žingsnio problemų sprendimas?
O juk reikėtų, kad žmogus matytų toliau negu 3 žingsniai? Tam reikėtų ugdyti tobulą abstraktų mąstymą. „Štai tokia yra šių dienų būtinybė“, - sako akademikas iš Ukrainos. - Jeigu neturėsite abstraktaus mąstymo, jūs būsite jausminis žmogus ir spręsite tik vieno žingsnio problemas. Vadinasi versle sėkmės nemastysite. Jūs niekada nebūsite laimėtojais. Todėl, kad laimėtojais šiandieninės iškreiptos konkurencijos sąlygomis gali tapti tie, kurie mato toliau nei 3 žingsnius“. Sena taisyklė „o gal kažkaip pragyvensim“, - jau nebegalioja. Niekas ant lėkštutės nieko neatneš.
Tas, kuris į ateitį numatė didelį scenarijų, didesnė tikimybė, jog laimės daugiau. Veikti toliau pagal principą: „o gal kaip nors ...“ nieko neišeis. Šiandien kaip niekad reikia daug dirbti su savimi. Tačiau tas darbas turi būti kryptingas ir organizuotas. Išmokti abstrakčiai mąstyti šiandien yra objektyvi būtinybė. Tačiau šitie sugebėjimai yra išmušami iš žmonių pačiais įvairiausiais būdais.
Pats geriausias būdas, kaip išmušti abstraktų mąstymą – tai užpilti pagyrimais arba sumenkinimais. Reikia pasakyti, kad žmogus yra pats geriausias, arba pats niekam tikęs ir jis nieko toliau nedarys.
Aukštai organizuota materija – smegenys – be organizuoto stimulo pačios nesiima jokių veiksmų. Smegenys visuomet ras sau pasiteisinimą, kodėl jos kažko nedaro. Mąstymo proceso vystymas gali stimuliuotis tik po tam tikros prievartos. Ir šita prievarta yra vadinama „valios pastangomis“. „Jeigu jūs tai darote patys – yra puiku, bet daugumai žmonių reikalingas išorinis bizūnas“, - sako akademikas.
Grįžkime prie svarbios sąvokos: „naudingos veiklos koeficientas“.
Ir kodėl mes neužsiimame asmenybės vystymu? Todėl, kad šiandien naudingos veiklos koeficientas pas žmogų – ne didesnis kaip 3 proc. „Aš dažnai verslininkų klausiu: ar jūs norite turėti pinigų? Jie atsako – taip, norim. Apie ką iš tikrųjų reikia galvoti, kad turėti pinigų? Daugumoje asmenybės auginimo seminarų lektoriai sako, kad reikia galvoti apie pinigus ir jie bus. Tačiau tiesa ta, jog ne visuomet taisyklė „panašus-panašų traukia“ veikia mūsų sąlygomis. Galite savo piniginėje pranešioti vieną dolerį visą gyvenimą, jis jokių pinigų nepritrauks. Gali atimti ir paskutinį. Tuo tarpu „naudingos veiklos koeficientas“ kalba apie tai, kad reikia suprasti, kas yra viršus, o kas yra apačia.
Pasak A.Maliutos, realioje aplinkoje tai yra abstrakčios sąvokos. „Viršaus“ supratimas susijęs su hierarchijos supratimu, kuris nenagrinėjamas nei vienoje mokymo įstaigoje. Kartais sakoma, jog tai tas pat kas Biblijoje minimi Jokūbo laiptai. Šiuolaikinis žmogus įsitikinęs, jog tai susiję tik su šventųjų gyvenimu ir eiliniai žmonės tais laiptais nelaipioja. „Tuo tarpu šiais laiptais laipioti reikia, jeigu mes kalbame apie mąstymo kokybę, jeigu mes kalbame apie lygmenis ir naudingos veiklos koeficientą. Jeigu jūs kelete sau užduoti 100 proc., o naudingos veiklos koeficientas lygus 3 proc. vadinasi jūs turite nusitaikyti 33 laipteliais aukščiau. Jeigu jūs norite užsiimti savęs vystymu toliau, tai turite kelti užduotis ne pagal dabartinį savo 3 proc. išsivystymą, o 33 proc. daugiau. Štai tada jūs save vystysite maksimaliai. Todėl kalbėdami apie asmenybės augimą, mes statome tokią užduotį, kuri kiekvienam yra individuali“, - kalba akademikas
Iš čia Napoleono taisyklė: nori turėti maksimumą, norėk neįmanomo.
Žmogus, jo savybės ir dominantė
Kai kalbėjime apie žmogų, mes išskyrėme jo savybę - mąstymą. Kodėl būtent tai? Būtent todėl, kad pagal šią savybę žmogus skiriasi nuo visų kitų gyvių. Tačiau mūsų suvokimas sąmoningai šiuo metu susiaurintas. Ir, pasak akademiko A. Maliutos, tik maža dalis šiuo metu planetoje gyvenančių žmonių gali dirbti su abejomis materijos formis: ir medžiagomis, ir „laukais“. Dirbti su „laukais“ iš viso niekas nemoko.
Kai mes kalbame apie masinę sąmonę, mes turime omeny, jog matome tik, į save panašius. Tačiau tokie žmonės, kurie jaučia „laukų“ struktūras dar gyvena žemėje. Norint išmokti dirbti su „laukų“ struktūromis, svarbu žinoti į ką koncentruojame savo mintį, kokia dominantė, kas yra svarbiausia, koks yra mąstymo standartas. Anksčiau dominamo vienas mąstymo standartas, dabar jau kitas. Abstraktus mastymas pas žmones buvo nuo pat civilizacijos pradžių. Tačiau egzistuojanti aplinka galėjo ir vystyti šiuos sugebėjimus, ir gniuždyti.
Taip pat šiandien žmogus turi suprasti, kodėl jam reikia vystyti abstraktų mąstymą. Jeigu žmogus neturės laimėtojo mąstymo, nepadės nei pinigai, nei pažintys. „Nuo to viskas ir prasideda. Todėl ir reikalingas naujas mąstymo standartas“, - kalba mokslininkas, besiremdamas kitu autoritetingu šaltiniu Edvard de Bono http://www.edwdebono.com/
Dominantė turi būti mastymas, budrumas, o ne kardiocentrizmas. Sugebėjimas mąstyti abstrakčiai yra labai svarbi charakteristika. Kai mes kalbame apie žmogų, apie tuos, kurie čia yra, apie visuomenę, mes naudojame žodį pilietis. Tai štai pilietis žmoguje pasireiškia tik tada, kai žmogus gali sąmoningai veikti, t.y. vykdyti sąmoningą veiklą. Veikti sąmoningai gali ir vaikai. Tačiau ar jie yra pilnateisiai piliečiai? Ne. Pilnaverčiai piliečiai gali būti tik tie, kurie bet to dar gali save aprūpinti.
Štai iš čia kyla ir piliečio ir abstraktaus mąstymo suvokimas. Ir iš to kyla atsakymas į klausimą: ar apskritai pas mus yra visuomenė? Štai iš čia kyla ir pirminės užduotys. Apsišarvuokite valia, pabandykite suprasti, kas yra žmogus. „Jeigu savyje dar nematote žmogaus, gal būt reikia jį sukurti iš tos medžiagos, kuri yra“, - tikina A.Maliuta
Juk iš tikrųjų reikia turėti savyje daug jėgos, kad galėtum sau užduoti tokį klausimą: „ar aš esu žmogus“? Tačiau nerimauti nėra ko, šiandien yra daug senųjų, ir naujų technologijų, kurios padeda žmogui tapti budriu ir sąmoningu. Nereikia pamiršti, jog dabartinis perėjimo laikmetis ypatingai svarbus, nes ką pasėsi, tą ir pjausi.
[video:http://www.youtube.com/watch?v=8DpFoFsZBgs&feature=related]

p.s.
Galima iki begalybės praktikuoti meilę, atjautimą, atleidimą, tačiau visa tai nepadės, kol nesugebėsime aiškiai sau atsakyti į klausimus: kas aš esu, kur esu, ką darau, kur einu ir koks mano asmeninis projektas? Plaukti pasroviui ir laukti šiandien yra neatsakinga ir pavojinga, nes norinčių „aklus vesti“ yra daug, o kur jie veda – mes nežinom. Pavyzdžiui, matymas situacijos per „laukų“ struktūras, tuo pačiu atliekant situacijos analizę materialiame lygyje, gali padėti išgryninti informaciją, atsijoti pelus nuo grūdų ir pasirinkti teisingą kryptį. Bei jeigu žmonės mokės atsakyti į šiuos klausimus, dabartinei ekonomikai ir politikai ateis galas. Štai tada bus tikra krizė, po kurios atsisijos tikros vertybės ir tikrieji prioritetai. Iš dalies šiandien visa tai jau vyksta, bet kol kas panašu į procesų imitavimą, bet ne į pačius procesus.
www.kvantinemagija.lt