Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Žemė kaip sielų gaudyklė. V dalis. Esu Tas Kas Esu

Žemė kaip sielų gaudyklė. V dalis. Esu Tas Kas Esu


ĮrašėGintaras- Įrašyta12 Rugsėjo 2017

Kiekvieno žmogaus gyvenime artėja ta diena, kai pradedi abejoti visuo tuo, kas patenka į vidų per 5 pagrindines jusles, o tai kas ateina iš vidinių pasaulių - atrodo labai rimta. Žmogaus fizinis kūnas – geriausias konteineris sielai. Dėl to nėra prasmės ginčytis. Pats žmogus yra šventa, dieviška būtybė, įsikūnijusi dieviška kurianti meilė - Sofija. Tačiau Žemė – ta vieta, kur žmogui labiausiai nepasisekė. Ne tik normaliam žmogui, žiūrint į dabartinį socialinį gyvenimą planetoje, plaukai šiaušiasi, bet ir dažnai padoresnei reptilijai žvynai nuslenka. Ką darysi, turim ką turim. Jei visa tai matom, galvojam ką su tuo reikalu toliau daryti?

Pirmas vaizdas, nubudus iš miego, visada traumuojantis, paskui – arba pripranti, arba puoli Archontams į atlapus. Bet ne jie dėl to kalčiausi. Jie tik kontroliuoja savo kaimenę ir sotinasi negatyviomis žmogiškomis emocijomis. Žemė iš tikrųjų paversta į savireguliuojantį energijų fabriką, kurioje, kaip kokiame Persų įlankos smėlyne, savo „naftos“ gręžinius yra susmaigsčiusios galingiausios Visatos korporacijos. Tai - energija, negatyvi energija, kuri neognosticizme vadinama Jaldabaoto galva, kuri buvo nukirsta Sofijos, bet įstrigo žemėje, kaip mega blogio fabrikas, tenkinantis visų visatų ir pasaulių padugnių poreikius. Jaldabaotą pirmieji krikščionys piešė kaip milžinišką aštunkojį, kurio čiuptuvai pasiekia kiekvieną, o galva imituoja saulę.

Penktoje dalyje mes toliau kasipstysimės po šį blogio fabriką, pakomentuosime kai kuriuos dalykus, kurie nutiko IV dalyje ir sulauksime istorijos tęsinio. Reikalas tas, jog kai tik atidarai Pandoros skrynią, sunku yra sulaikyti ir žaibiškai įvertinti tą informaciją, kurią gauni iš Visatos informacinio lauko. Atrodo, įeinį į būseną, paskui iš jos išeini, arba koks parazitas išveda, bet dalimi savo Aš, lieki ten, ir matai tolesnius įvykius, netgi gyvendamas „normalų“ gyvenimą, kaip ir visi kūniški biorobotai. Atsitinka taip, kad pradedi gyventi skirtingose laiko linijose skirtingose dimensijose tuo pat metu, panašiai kaip J. K. Rowling, Hario Poterio autorė. Ir po to gali prisėdęs arbatos geležinkelio stoties kavinėje parašyti fantasy stiliaus romaną. Tada supranti, jog tokie žmonės kaip George Lucas, Clive Staples Lewis ar ponia Rowling nėra fantazuotojai, o kitokių pasaulių insaideriai. O tie pasauliai yra tokie patys realūs, kaip tas, kurį neva matome prieš šavo akis bei prokuroriškai esame įsitikinę, jog jį puikiai pažįstame.

Naują sagos dalį pradėkime nuo būtent to filmo, kurį kol kas labai įtikinamai rodo 5 juslės. Ne veltui kažkada senelis A. Einšteinas postringavo, jog tai irgi iliuzija, tačiau labai įtikinama. Aš nesenai tą 5 juslių pasaulį atradau iš naujo ir pagalvojau, o Dieve, kokia geniali kompiuterinė grafika, kokios įtaigios hologramos, kaip tobulai suprogramuota, kokie genialūs režisieriai ir animatoriai, kokios geros fonogramos, koks šaunus garso takelis, koks turi būti galingas serveris, kuris visa tai palaikytų. Įtraukia nerealiai. Galų gale, kur jis, tas serveris. To serverio paieškai skyriau visą savo sąmoningą gyvenimą.

Kaip gi aš tą filmą naujai atradau?

Man jis nuo pat pradžių atrodė įtartinas. Tą šaltą kūčių išvakarės popietę, kai akis atvėriau Vilniaus Pirmoje Tarybinėje Ligoninėje (ten dabar brolių Pranciškonų vienuolynas), viskas atrodė baisiai įtartina ir nepatikima. Atėjimas į šį pasaulį man asocijuojasi su skausmu. Regresinės meditacijos metu pasąmonė iš karto nuveda į pačią skaudžiausią vietą. Jei neturi tikslo ir konkretaus klausimo, visada atsidursi ten, kur tau labiausiai skauda. Paskui suvoki save kaip keistą transdimensinę būtybę, kuri kaip milžiniškas beformis energijos srautas, nusidriekęs per kelis gyvenimus, kelis pasaulius, kelias dimensijas. Viena tavo dalis styro kažkur Pirmoje Tarybinėje ligononėje 1965 metais, kita – Vegos sistemoje, trečia – kažkur ties Antikine Graikija, ketvirta – paralelinėje Žemės versijoje, penkta – mažiausiai 6 paraleliniuose likimuose, iš kurių 5 žiauriai sunkūs. Pakui pamatai, kad virš tavo galvos stovi principingas Archontas, vardu Asir. Dalis tavęs jį mato kaip Mozės Dievą, dalis kaip drakonžmogį. Dalis tavęs jo bijo, o kita dalis mato reliatyvią mozaiką evoliucinėje spiralėje. Jei tokioje būsenoje nesufokusuoji dėmesio į ką nors konkretaus, matai viską 360 laisnių horizonte, kur laikas-erdvė pasireiškia daugiskaitoje, kaip sulėtinto, laginančio kompo DVD filmą. Ir apskritai, žmonių kalba nėra tas įrankis, kuris būtų tinkamas šiems vaizdams apibūdinti, todėl tenka imtis alegorijų, archetipų, kad perteikti pačią energiją. Juk kiekvienas žmogus, kad ir labiausiai biorobotizuotas, turi tą 6 jausmą ir „mato“, „mąsto“ bei dekoduoja informacijos esmę iš energijų, kurios pasireiškia kap kasdieninio gyvenimo įvykiai, į žodžius bei prasmes. Tada reikia drąsos ir kūrybinės laisvės bei šiek tiek daugiau atidumo, kad suvesti tą energiją į kalbos ar rašybos simbolius.

Šiek tiek liūdina, jog ženkli žmonių dalis yra tiek nustekenta, kad nebesugeba suvesti į visumą kelių nesudėtingų dalykų. Jie mato arba vieną, arba kitą. Ryšys tarp energetinių dimensijų pas juos neveikia. Šiek tiek toje srityje prakutusius jie vadina „mentalistais“. Kas tai yra aš nežinau, bet žodis tikrai parinktas netinkamai. Taigi, pas daugelį žmonių sinapsinis ryšys tarp dviejų skirtingų neuronų niekada nesusidaro. Trukdo įvairūs vidiniai bei išoriniai toksinai: alkoholis, tabakas, vaistai, kava, Wi Fi, fluoruotas vanduo, iš lėktuvų chemikalais teršiamas oras, politinė, komercinė propaganda, smegenų plovimas ir t.t. Tie neuronai gali būti šalia vienas kito, o sinapsių tarp jų nėra. Jos net prie geriausių norų nesusidaro. Todėl ir pasaulis tokiams žmonėms atrodo kaip statiškas, baisus, išorinis monolitas, kurį pažinti galima tik sudėtingus reiškinius skaidant į kokius nors mažesnius fragmentus. Jie žino kitus dalykus, kad pažinimas įmanomas tik atsiskytus nuo objekto, puolant, arba tik bėgant nuo egzistencinių problemų. Stebėjimas – reikalauja daug energijos, todėl tokiam darbui šiuolaininis miesto žmogus tiesiog neturi sveikatos. Ar gali žmogus traumuota psichika adekvačiai stebėti pasaulį ir matyti loginius, tačiau nematomus ryšius? Misija – neįmanoma. Ne viskas, kas atrodo nematoma yra iš tikjųjų nematoma. Tiesiog niekas vaikų nemoko į pasaulį žvelgti panoraminiu, daugiasluoksniu žvilgsniu. Suaugusiam tai daryti tampa be galo sunku.

Ir štai dabar prieisime prie tos vietos, kaip aš atradau pasaulį naujai, dabartiniais laikais. Iš tikrųjų tai nieko naujo. Tą pati trauma kaip ir 1965 metais Pirmoje Tarybinėje ligoninėje. Tik šį kartą panašus vaizdas, kaip dejavu trenkė į galvą vos išlipus iš traukinio Klaipėda-Vilnius, sostinės geležinkelio stoyje. Tada atėjo mintis-partizanė iš anksčiau, iš tų prisiminimų, kurie buvo ir yra iki gimstant žmogaus kūno konteineryje. Žmogus savo genetine atmintimi juk žino kas yra harmonija. Mes visi tai žinome. Todėl gamtoje pailsime. Gamtoje mes gydome potrauminį sindromą. Bet grįžtame į miesto rutiną ir viskas iš naujo. Kažkodėl savanorišką mazochizmą mes vadiname kasdieniniais iššūkiais. Taip per kančias einame prie išsvajoto pozityvo. Kai ‚prieiname‘, mus vėl trenkia veidu į kiaulidės srutas.

Matricos kvapai

Matricos kvapai

Iš pradžių pradedi kvėpuoti ir sutelki dėmesį į kvapus. Ką mes užuodžiame mieste ir kuo kvėpuojame? Eikime nuo stoties link centro. Visą dėmesį sutelkiame tik į kvapus: automobilių smalkės, gazoliai, kanalizacijų smarvė, perdegę kavinių aliejai, per atvirus langus bei laiptines trenkianti daugiabučių smarvė, prekybos centrų smarvė, cigarečių dūmai, šiukšlių smarvė ir t.t. Jūs nerasite nei sekundės, kad kas nors nesmirdėtų. Tai puikiai jaučia žmonės, atvykę iš kaimo. O kur dar kietosios dalelės, mirkoorganizmai, chemtrailų nuosėdos, gryvelių poros ir t.t. Po pusvalandžio užima bronchus ir norisi kosėti. Tada bandai atsigerti vandens, nes viduj graužia. Žmogus juk genetiškai prisimena kaip gamta turi kvepėti, tačiau miesto kvapai iš pradžių traumuoja, paskui užmuša receptorius ir galiausiai tiesiog atbunki, nieko nebejauti. Tačiau visa ta chemija ir toliau eina į tavo plaučius ir nuodija ląsteles bei neuronus. Visas organizmas patiria siaubingą traumą, paskui prie jos prisitaiko ir atbunka. Todėl nuodai patenka į vidų ir nejuntamai, be organizmo pasipriešinimo ardo psichiką. Kanangi tai vyskta per daug metų, žmogus nieko nejaučia. Bet jis tampa kažkodėl dirglus, piktas, neramus ir t.t. Kitaip tariant, pasireiškia visa potrauminio sindromo klinika. Visa tai labiausiai jaučia vaikai, kurie vežiojami po miestą vežimėliuose kojų lygyje, traukia į savo gležnus plaučius mašinų mėšlą.

Matricos garsai ir vaizdai

Gerai. Eikime prie garsų. Paskutiniu metu populiarėja meditacinė muzika, atkartojanti natūtarlius gamtos garsus. Žmogų tokia muzika ramina todėl, kad upelio čiurlenimas, jūros ošimas, miško paukštelių čiulbėjimas yra natūralūs ir harmoningi. Jie gydo. Taigi dabar išlipkime iš traukinio ir eikime pėstute link centro įsiklausydami į garsus. Vardinti tai ką išgirsime, turbūt nereikia. O jei žmogus dar pasijungia ir televizorių, radiją, jis gyvena kakafoniniame chaose 24 val. per parą. Vėliau be televizoriaus, triukšmo negali net užmigti. Per tuos neharmoningus garsus smegenys atakuojamos siaubingais nuodais. Vieni garsai mus nuodija kaip chaosas, kiti - kaip smegenų plovimas. Chaosas žmogų traumuoja, „atjungia“, padaro apatišką, nekritišką ir nejautrų, tada kartu į galvą patenka ir garsai-simboliai, specialūs kodai, kurie užprogramuoja žmogų vienaip ar kitaip elgtis.

Trečias eksperimentas. Sutelkime dėmesį į vaizdus, kuriuos matome eidami nuo stoties link centro. Komentarų nereikia. Vien chaosas. Neharmoningi vaizdai traumuoja. Paskui į juos nekreipi dėmesio, nes paprasčiausiai atbunki, paskui į tavo akis, kartu su visu tuo vizualiai toksišku šlamštu patenka nuodinga reklama bei propaganda ir t.t.

Pabandykime prisiliesti

Pirštais, rankomis palieskime tai ką matome. Cementas, betonas, geležis ir t.t. Prie to irgi pripratome. Patyrinėkime skonius. Žinoma, mieste galima rasti restoranų, parduotuvių, turgelių, kuriuose tikrai stengiamasi pareikti natūralius produktus. Bet tai greičiau išimtis negu taisyklė. Užeikite į pirmą pasitaikiusią parduotuvę. Ir jūs tikrai ten stovėsite 10-15-20 min. ištikti stabo, nuo kvapų, vaizdų, skonių, nes viskas aplink toksiška. Ateina metas, kai išmoksti skaityti maisto produkto informaciją ne iš reklaminių lapelių, bet per energiją, kuri sklinda. Ir tada pamatai vien lavonus ir hormonus.

Ką daryti, jeigu gyvenimas Toks. Paprašyk Kūrėjo, Gamtos, kad duotų sprendimą? Jei tai bus nuoširdžiai paprašyta, kai ko labai norisi, gali nieko toliau nedaryti, bet atsidursi vieną gražią dieną toje aplinkoje, kuri iš tiesų bus harmoninga arba beveik harmoninga. Juk mes visi turime atmintį. Tik ji užblokuota dėl nuolatinio traumuojančio nenatūralios aplinkos poveikio mūsų atžvilgiu. Dėl nuolat patiriamos traumos dėl to, kad gyvename ne harmoningoje aplinkoje, mums atbunka pojūčiai ir dingsta atmintis. Kai tik mes pagalvojame, jog atmintį ir pojūčius metas susigrąžinti, visas likęs gyvenimas pasisuka visiškai kitokia laiko linija. Iš pradžių kviečiu būti pastabiems ir atkleipti dėmesį į viską. Nebėgti nuo to, kas traumuoja, bet pasistatyti tą traumą prieš akis ir atsisėsti. O atsisėdus – stebėti. Po kurio laiko ateis informacija kas su tavimi atsitiko ir ką toliau reikia daryti. Tik jokiu būdu negalima susitaikyti. Tokios mintys ateis. Jos užgrius visu svoriu. Tam prieštaraus visi parazitai, visi reptiloidai, visi mikročipai jūsų kūnuose. Bet jeigu norite darbais, o ne žodžiais išeiti ir matricos, padarykite TAI, nebijodami jokių pasekmių, drąsiai žvelgdami į priekį.

Potrauminis sindromas, kaip rašėme IV dalyje ir yra tas Demiurgas, kuris nukopijavo ir apvertė pasaulį aukštyn kojomis. Pabūti aukštin kojomis kartais gerai, bet iš esmės mums, kaip dvasinėms būtybėms matyti tokį pasaulį labai sunku. Ir be ryšio su Kūrėju, mes tiesiog atbunkame ir skausmas tampa kasdienybe. Skausmas ir baimė daro mus valdomus, pavirstame robotais ir nuo hipnotizuojančių komandų priklausomais MK ultromis. Kaip ir traumos, taip ir komandos ateina į mūsų galvas per visas jusles.

Taip, kaip svetimos civizilacijos elgiasi su mumis DABAR, taip elgdavosi naciai koncentracijos stovyklose. Jie tyrinėjo, kokį skausmo lygį gali pakelti traumojamas žmogus narkotikais, nuodingomis dujomis, chemikalais, fiziniu smurtu, prievartavimais. Tuos tyrimus, sąmonės kontrolės srityje po II pasaulinio karo perėmė JAV kariškiai, pagal projektą MK ultra, mat buvo siekiama sukurti universalų karį, universalų policininką, universalų darbininką, samdomą žudiką „manchurian candidate“. Buvo atlikta be galo daug „moksilnių eksperimentų“ kalėjimuose, slaptose požeminėse bazėse ir su savanoriais, ir su tarnybą atliekančiais kareiviais abiejose Atlanto pusėse. Žmonės, kurie buvo atrenkami dirbti su slaptais prokektais turėjo būti patys labai pažeidžiami. Paskui juos luošindavo narkotikais, prievartavimu, smurtu, dujomis, chemikalais. Paskui jie tapdavo valdomomis marionetėmis, pasiruošę pagal komandas atlikti pačius juodžiausius darbus. Taip elgiamasi ne tik su slaptų tyrimų dalyviais, bet ir visuomene. Apie tuos dalykus, kaip elgtis su visuomene, kad ji atitiktų korporacijų bei valdančio elito poreikius 1928 metais rašė Edward L. Bernays savo knygoje „Propaganda“. XX amžiuje į žmogų, sociumą buvo pradėta žiūrėti kaip į vadomą biomasę, kaip į resursą pinigams uždirbti. Ir visa tiek Rytų, tiek ir Vakarų „kultūra“ bei „švietimas“ buvo nukreiptas šia linkme. Todėl šiandien mes matome tai ką matome. Todėl norisi bėgti arba kažką daryti, kad bent jau mūsų vaikai ar anūkai gyventų kitaip. Ir šitas reiškinys turi labai konkretų dvasinį pavadinimą – dirbtinio intelekto proto kontrolės sistema. Tai žemės astraliniame kūne įstrigusi Jaldabaoto galva, kuri pamažu praranda galią.

Blogio trikampis

Blogio trikampį šiuolaininėje proto kontrolės sistemoje sudaro trys pagrindinės ašys: Demiurgas kaip Jaldabaoto galva, Chimeros grupė ir Archontai. Šios trys ašys susijusios, bet turi šiek tiek skirtingas charakteristikas bei darbotvarkes. Kas yra demiurgas kaip Jaldabaoto galva, mes šiek tiek jau išsiaiškinome. Tai labai konkreti energetika ir labai konkreti informacija. Ilgai ieškojau kaip visa tai charakterizuoti, kad būtų aišku. Tai panašu į vėžinę ląstele, kuri atkando kūno dalį, maitinasi kūno maistu ir energija, tačiau gyvena sau, ardydama patį kūną. Pasaulio kūrimo pradžioje ši energija buvo sukurta tam, kad išskaidytų savaime degraduojančius reiškinius sistemose, kai gyvybės formos buvo „padarytos“ kaip neamžinos. Tai mutacija DNR grandinėje, kuri lemia greitą susidėvėjimą, pasiekus tam tikrą „galiojimo laiką“ ar „deadline“. Koks tas „deadline‘as“ – priklauso ir nuo konkrečios programinės situacijos genuose ir nuo karminių sutarčių su Archontais, kurios, kaip jau rašėme, išgaunamos manipuliacijų keliu. Jokių dieviškų dėsnių šiose gimimo ir mirties grandinėse nėra, išskytus tai, jog sistemų susidėvėjimas yra užprogramuotas. Vienintelis dieviškas dėsnis yra amžinybė ir meilė. Visa kita jau yra žemesnių būtybių kūryba.

Jegu tai užprogramuota, tai, atbulinės inžinerijos keliu galima tas programas atpažinti ir pakeisti. Bet tai – kikta tema – kaip pasiekti amžinybę. Tačiau šiuo metu ta programa, yra. Ji veikia, kaip vienas iš laiko ir erdvės parametrų. Suveikia programa „vidinis laikas“ ir sistemos pradeda irti. Panašiai kaip naujausiame televizoriuje, kurį nusipirkus, po 2 metų turi išmesti, nes kitaip verslą ištiks krizė. Televizoriaus gedimas būna iš anksto užprogramuotas. Tam, kad sistemos greičiau suirtų, egzistuoja padarai, kurie jaučia maitą ir jomis minta. Padlomis minta visos sistemos, kurios pačios vėliau degraduoja ir tampa maistu kitiems. Taip susidaro mitybos grandinė: kas kuo minta. Žmogus yra maistas kitoms būtybėms, kurios yra prisitaikiusios mus ėsti. Mes esame ėdami ir energetiškai, ir fiziškai. Lygiai taip pat mes ėdame kitas būtybes, kurias laikome prievarta. Žemė šiame kontekste išskirtinė tuo, kad žmogų ėda visi, kad tik gali, nes Archontai čia sukūrė panašų į dirbtinį tvenkinį, kur auginami karpiai. Žuvys niekur negali išplaukti iš už tvenkinio ribų. Jie mumis maitinasi, parduoda mūsų biomasę, DNR medžiagą bei ektoplazmą komerciniais pagrindais Visatoje bei suteikia galimybę „pasigauti žuvį“ visokiems atvykeliams, mainais už kokias nors naudingas paslaugas. Taip pat čia apsilanko ir būriai brakonierių, su kuriais Archontams tenka rimtai susikauti. Kartais jie samdo „specialistus“, zooinžinerius iš kitur, jei reikia išvesti naujas rūšis. Kai kurie tokie veterinoriai pasilieka ir veikia tokiomis pačiomis teisėmis parazituoti žmonių sąskaita, kaip ir Archontai.

Tokiais veterinoriais, blogio „specialistais“ yra vadinama Chimeros grupė. Tai svetimų, tarnaujančių sau civilizacijų konglomeratas, kuris priskiriamas Andromedos galaktikai. Tai yra humanoidai blondinai, tokie kaip mes. Jų yra daug šalia mūsų. Jie, kaip taisyklė užima farmacinių, biotechnologinių konporacijų vadovaujančius postus. Jų kaip niekada anksčiau daug yra įsiskverbusių į strateginius postus bei politinį elitą. Jų negalima laikiti grynai tarnaujančiais sau. Tai greičiau gyvybės formų selekcija užsiimantys genų inžinieriai. Jie „perka“ įdomius jiems genetinius egzempliorius, daro tyrimus ir projektuoja kaip tyriamieji išgyvens ar gyvens įvairiose gamtinėse sąlygose. Su Archontais jie yra „komerciniuose-moksliniuose“ santykuose. O kai kuriais atvejais Archointai netgi yra pavaldūs Chimerai. Oriono reptilijos, įvairių rūšių ir porūšių pilkieji, žalieji ir pan. – robotizuotos būtybės, padedančios atlikti juodus darbus. Žemė pastaruoju metu smarkiai nuo jų valosi. Tiek Chimera, tiek Archontai išgyvena ne pačius maloniausius įvykius jų versle. Ieškant tinkamų pavyzdžių, kaip galima būtų apibūdinti šiandieninę anomaliją Saulės sistemoje galaktiniu mastelių, tai reikia prisiminti, kaip tokie procesai vyko su Britanijos, Prancūzijos, Olandijos, Ispanijos ar Portugalijos kolonijomis 20 am pradžioje. Prasidėdavo išsivadavimo kovos, vėliau partizanai nugalėdavo diktatorius, kolonijos tapo nepriklausomomis, atėjo „demokratija“, bet kolonistams pavyko išeiti pasieliekant per korporacijas bei marionetinius valdovus.

Kai kurie šviesos darbuotojai mato pokyčius ir džiaugiasi permainomis, esą tuoj viskas pasikeis. Aš nematau jokio pagrindo džiaugsnui, kol prieš savo akis regiu jėgas elite, kurios greičiau keičia spalvą ir kailį vien tam, kad išlaikytų tuos pačius kontrolės įrankius savo asmeniniais tikslais. Savo dūšia jie nėra tarnaujantys kitiems, nes sistemų kontrolę laiko įrankiu savo tikslams pasiekti. Žmonės jiems išlieka „neperpektyvi biomasė“, tyrimų objektas. Apie darbą žmogaus gerovei – pamirškit. Šiandien neginkluota akimi labai sunku pamatyti tas jėgas ir tuos lyderius, kurie jaučia pokyčius, intensyviai persidažo, tačiau vidumi jie ir toliau bus ištikimo Chimerai bei Archontams. Aš tokius jaučiu, matau ir galiu nurodyti pirštais. Bet jeigu taip padaryčiau, neatsikratyčiau kvietimų į teismus. Todėl reikia būti kruopščiai atydžiais ir išmokti skirti „klaidingas vėliavas“ nuo realių įvykių.

Jie šviesą pavertė baime

Archontas vardu Asir (ar kitas, dabar tiksliai nepamenu), kažkada buvo prasitaręs, kad jiems pavyko pasiekti didelį moksinį laimėjimą. Ir tai įvyko labai senai. Žemės mastelių – keli šimtai tūkstančių metų atgal. Vystomų biotechnologijų dėka jiems pavyko Dievišką Šviesą paversti jiems tinkama vartoti medžiaga - BAIME. Šį technologija iš pradžių buvo kap siektina idėja.

Kažkada KŪRĖJO jiems buvo pavesta sukuri biologinius kūnus, kurie gyvena amžinai. Taip ir buvo. Šviesa-siela - Esu Tas Kas Esu - apsigyvendavo kūnuose. Tada dalis kosminių biotechnologų pagalvojo, juk iš to – jokios naudos. Ir jie atsiskyrė nuo pagrindinės korporacijos su nauja partizaniška verslo idėja. Kartu atsiskyrusi grupė su savimi išsivedė geriausius šios srities specialistus. Naujos verslo idėjos esmė – gyvybės robotizacija. Esmė – sutruimpinti gyvenimą. Taip ir padarė. Buvo padarytos genetinės korekcijos - instaliuotas "vidinis laikrodis". Sielos tai suprato, kaip iššūkį evoliucijai ir nesipriešimo, nes viskas buvo daroma neva KŪRĖJO vardu. KŪRĖJAS to negalėjo neleisti, nes pats yra švari energija - LAISVĖ. Taip Biblijoje atsirado pasakojimas apie Rojaus gyventojų istoriją.

Laisva kūryba Visatoje lygiai toks pat svarbus dėsnis, kaip ir meilė. Tai - netaskiriama. Bet iš tikųjų, Žemės sąlygomis fiziniams kūnams buvo ne tik sutrumpintas gyvenimas, pakeičiant DNR, bet ir sukurtas elektromagnetinis gauptas (centrinėje nervų sistemoje, kuris kolektyviai projektuojasi išorėje, kaip visoms būtybėms "bendra" programa), prieš KŪRĖJO valią. Jo esmė – veidrodinis principas. Kupolo išorinė pusė buvo padaryta skaidri, o vidinė – veidrodis. Šviesa- siela, Esu Tas Kas Esu, patenka į žmogaus fizinį kūną per kupolo filtrą, kuris yra stropiai prižiūrimas nuo įtrūkimų ar anomalijų, tačiau, patekusi į žmogų - atsispindi kupole. Kitaip tariant, Dievo dalis - šviesa - patenka į žmogaus kūną, tačiau žmogus, bandydamas atsiremti tuo pačiu kanalu į Dievą, mano tik šviesos projekciją, bet ne Šviesą ir ne Dievą, bet savo, kaip Dievo Šviesos atspindį veidrodyje. Spindulys, sklindantis iš žmogaus, atsimuša į vedrodinį kupolą „iš vidaus“, vėl grįžta į žmogų. Tai susidaro matomo pasaulio holograminės projekcijos – t.y. visas matomas išorinis pasaulis. Maža to, šviesos kiekis, kuris patenka per kupolo filtrus projektuojamas, taip, žmogus, negavęs jos, jaustų tai, ko reikia operatoriams – BAIMĘ. Taip atsiranda karma. Žmogus gauna iškreiptą šviesą, kuri formuoja neteisingą neharmoningą gyvenimo supratimą, o visa tai - karmines veiklas, kurios atsispindi kupole ir grįžta atgal į žmogų. Todėl ir atrodo, kad už blogus darbus reikia atsakyti karmos bausme. Visa tai veikia kaip labai įtaigi iliuzija, automatiškai dėl manipuliacijų šviesa. Tarp kupolo ir žmogaus fraktaliniu principu veikia mažesni kupolai, kurie stengiasi, pagauti, amortizuoti ir kontroliuoti žmonių emocinę bei metalinę veiklą. Tai yra agregorai. Agregorus prižiūri samdomi Archontai ir kitokie reptiloidai.

Instinktyviai ieškodami ryšio su Kūrėjų, o tik atsimušdami į vietinius agregorus, kurie skaido viską į gėrį-blogį, žmonės išskiria daug energijos. Todėl Žemės gyventojai, ieškodami Dievo, tačiau besiblaškydami po kupolu, patiria pamatinę traumą, išskiria baimę ir gamina daug negatyvios energijos, kuri susiurbiama į milžiniškus juodus kristalus. Tas kupolas ir yra liūdnai pagarsėjusi matrica. Mirę žmonės iš už kupolo ribų neišeina. Sielos automatiškai užhipnotizuojamos grįžti atgal taisyti klaidų. Gyvenimas trumtas, todėl mažai ką pavyksta išmokti. Atmintis dingsta ir vėl daromos tos pačios klaidos, o už tas pačias klaidas taikomos karminės bausmės. Retai kam pavyksta po mirties išeiti už kupolo ribų, nes jis talpina ir pomirtinius pasaulius. Tačiau žmogus nebūtų žmogumi, jei neturėtų dieviškos kūrybos. Jis atranda būdus kaip pažvelgti už ribos. Tai įvairios dvasinės praktikos, kurios plečia sąmonę: regresinės praktikos, sąmoningas sapnavimas, meditacija, maldų ir mantrų giedojimas, astralinės kelionės...

Aš puikiai suvokiu, jog viešinu paslaptis, kurių žmogui žinoti negalima. Už tai šiais laikais nušaunama. Todėl aš ir turiu "vilko bilietą", nes insaiderių, kurie mato daugiau, niekam nereikia. Nes, jeigu atsiras kritinė masė žmonių, kurie nebetikės kupolu, tada kupolas neteks galios. Tokiu atveju gali būti įjungti elektromagnetiniai galios įrengimai ir žmonių smegenys tiesiog išvirs kaip kiaušiniai. Jie gali tai padaryti. Aš tai puikiai žinau, kad tokios ir dar baisesnės technologijos egzistuoja. Tačiau kito kelio nėra. Reikia priešintis.

Grįžkime prie Vegos

Kažkodėl šitos žvaigždės sistema, kuri laikoma pagrindine Lyros ašimi, man iškilo iš pasąmonės, kaip neišnykstantis sapnų košmarų prisiminimas. Perspektyvoje išlindo daugiau informacijos, kuri uždavė dar daugiau klausimų.

Pradėkime nuo pagrindinių personažų pagrobimo istorijoje ir juos įvardinkime. Tas blondinas humanoidas, kuris „neutralioje zonoje“ tardė mūsų grupę – tai Chimeros atstovas iš Andromedos. Selekcininkas. Kodėl jiems prireikė mūsų grupės, kuri buvo paimta į nelaisvę 4-ojoje Vegos planetoje, kurią vietiniai vadina korporacija CEL? Čia istorija labai paini. Pradėkim nuo to, kokia informacija pirmiausia ateina per regresinius seansus. Mes buvome pagrobti, t.y. įvylioti į spąstus, kai turėjome patikrinti apsaugos skydo radarus. Jie buvo pradėti montuoti po to, kai Oriono reptilijos ėmė puldinėti planetą. Akivaizdžiai apsauga nesuveikė, nes patys patekome į anomaliją skrisdami kariniu cilindru įprasta trajektorija, ir atsidūrėme kosmoso neutralioje zonoje. Kai perkrovėme planetos pagrindinį serverį, išaiškėjo kiti nemalonūs dalykai: kaip buvome išvylioti į išorę, kad reptilojos galėtų pagrobtų.

Kitaip tariant, mes buvome parduoti, mainais į kažkokias naujas kalnakasybos technologojas. Kadangi pagrindinė CEL komercinė veikla buvo kalnakasyba, kristalų auginimas, minelalų gamyba, vietinės korporacijos, kurios ir sudaro valdžios branduolį susidūrė su geru komerciniu užsakymų sukurti kažką naujo. Bet tam neužteko vietinių technologinių išteklių. Naujas technologijas pasiūlė Orionas mainais už leidimą grobti vietinius gyventojus. Korporacijoms tai nepasirodė kliūtimi. Oriono invazija buvo tik imituota, apsaugos skydai buvo fikcija, "netikra vėliava", siekiant išvesti į planetos įšorę kuo daugiau darbininkų, kariškių, kurie ją montavo. Tas personalas, kuris dirbo mega-kristalų išorėje tapo lengvu Oriono reptilijų grobiu.

Oriono reptilijos į mega-kristaus negali patekti, nes ten per aukšta vibracija. Tačiau planetos išorėje – visos sąlygos veikti. Darbui planetos išorėje buvo atrinkti tie individai, kurie turėjo šiek tiek kitokią genetiką, t.y. buvo linkę į konfliktus ir savo nuomonę. Todėl CEL korporacijos išsprendė ir šitą problemą – atsikratė neparankiais individais, išspręsdamos savo vidinio saugumo klausimus. Į jų tarpą patekau ir AŠ. Vėliau Oriono reptilijos mus pardavė Andromedos selekcininkams, kaip unikalius genetinius eksponatus, kurie evoliucijos eigoje beveik nugalėjo mirtį, t.y. gyveno labai ilgai. Nes prieš tai jie buvo kaip ir daugelis kitų civilizacijų - sukurti kaip "riboto galiojimo". Tai labai paklausi prekė arba mainų objektas. Ir apskritai, prekyba gyvybe, DNR medžiaga labai paplitęs reiškinys kosmose. Toliau Chimeros sekelcininkai nusamdė Žemės Archontus, kad jie prižūrėtų laboratorinius tyrimus, t.y. sukurtų žemišką scenarijų tobulą Vegos gyvenimą ragavusei sielai. Tikėjosi gauti gerų rezultatų.

Galima sakyti, kad Oriono reptilijos pasinaudojo galimybe pasėti baimę Vegos sistemoje. Ta baimė pagimdė melą. Melas pagimdė išdavystę. Ir dabar Vegos sistemoje kilo daug problemų, nes laisvai samdomi kalnakasybos inžinieriai sumanė nutraukti kontraktus, o pagrindinės šeimos nori nuversti lemtingas programavimo klaidas padariusį senatą.

Tai, kad Vegos civilizacija rojus – irgi buvo iliuzija, kuri ilgai maitino mano prisiminimus. Per ilgą evoliucijos ciklą genų inžinerijos pagalba buvo atsisakyta lyčių ir fizinio maisto, galų gale pereita buvo prie amžino gyvenimo su tuo pačiu kūnu, naudojant implantus, klonuotų organų transplantaciją ir regeneraciją. Buvo išgyvendinta natūrali reprodukcija. Gyvenimas buvo amžinas, kol nenusibosta. Savanoriai išleidžiami kitur. Bet tokių – labai mažai. CEL korporacijas sudaro didelės šeimos. Viena šeima gyvena vieno megakristalo viduje. Išorėje gyvenimas neįmanomas dėl radiacijos, didelių temperatūrų, krentančių meteoritų ir atmosferos nebuvimo. Pagrindinis šeimų verslas – kristalų auginimas, pardavimas, technologijų kristalų pagrindu gaminimas. Valdžią sudaro šeimų sudarytas korporacijų senatas. Jų atstovas sėdi Galaktikos federacijoje.

Elitas nelaiko šios civilizacijos tarnaujančia sau. Tam tikra prasme tai tiesa. Tačiau dalyvauja tarnaujančių sau organizacijose su tikslų žinoti naujausią informciją susijusią su technoligijomis. Taip pat dėl kristalų, kurie naudojami ervėlaivių varikliams, realizavimo rinkų. Taip, kad čia irgi nėra šventieji, bet „gero amžino gyvenimo“ paradigma, kurią įtikėję CEL gyventojai nėra visiškai be pagrindo.

Štai toks filmas buvo parodytas. Ir kai astraliniame kūne grįžau į Vegos sistemą, mano pasirodymu vietiniai nebuvo patenkinti. Maištininkų niekam nereikia. Be to, planetos gyventojai vengia infekcijų. Net ir būdamas astraliniame plane esu, jų požiūriu, infekuojas, o tai gali pakeisti jų vibracijas neigiama linkme. Taigti, jų pagalba yra, bet ji daugiau dvasinė, humanitarinė, žinių suteikimas, paslapčių atskleidimas. To kol kas užtenka.

Kaip ten bebūtų, Žemės sąlygomis esu perduotas į Archontų nelaisvę, o jie vargo su manimi daug metų. Būdamas smalsus, tyrinėtojas iš jų išpešiau daug naudingos informacijos. Kitoje dalyje, šios informacijos pagrindu pateiksiu kelias įžvalgas apie tai, kokios yra pagrindinės energijos nusiurbimo priemonės, kaip jos projektuojamos, kokį vaidmenį čia vaidina dideli aštunkojai, kaip valdomos paramatricinės programos, agregorai ir kaip kovoti su kupolu.

Ir pabaigai. Kodėl Archontas Asir išsigando, kai pasakiau žodžius Esu Tas Kas Esu? Tai ir yra paslaptis. Tai mantra, kuri griauna kupolą.

Šiam kartui Tiek,
2017 rugsėjo vidurys.
Gintaras.

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija