Jūs esate čiaŽurnalai / Gintaras's blog / Žemė kaip sielų gaudyklė. VIII dalis. Energijos srautų atstatymas

Žemė kaip sielų gaudyklė. VIII dalis. Energijos srautų atstatymas


ĮrašėGintaras- Įrašyta06 Spalio 2017

Kažkas labai keisto vyksta ore. Nuo 2017 metų rugsėjo paskutinės savaitės, po to, kai Ameriką ir Europą užtvindė anomalinės stichijos, kelioms savaitėms dangus tapo stebėtinai giedras. Nesimatė jokių cheminių lėktuvų, jokių chemtrailų. Po to vėl pradėjo plaukti anomaliniai Atlanto ciklonai. Šiandien, 2017 m. spalio 6 d. Lietuvos pajūrio regione dangus giedras. Jame vėl – jokio chemtrailo. Anksčiau tokių kraštutinumų nebūdavo. Dangų chemikalais tręšdavo stabiliai. Kas dabar atsitiko? Chaosas? Juodieji biudžetai baigėsi? Tiesa kažkur anapus....

Tačiau vyksta kiti įdomūs dalykai, ypač naktimis. Dangus kurį laiką buvo žvaigždėtas. Ir ką gi mes ten matome be įprastų dangaus kūnų? Gal būt tai šokiruos, bet virš galvų – tiesiog nesibaigiančios NSO magistralės. Nepastebėti – nebeįmanoma. Tiek daug įvairiomis trajektorijomis lakstančių „žvaigždžių“ niekada nebuvo. Žinoma, visada atsiras astronomijos „žinovų“ ir „ekspertų“, kurie būtinai pasakys, jog tai nesąmonė. Nieko nuostabaus, visada šalia tokių buvo ir bus. Per juos kalba Žemę ir mūsų gyvybęs užgrobę parazitai. Skeptikų lūpomis visada kalba bejausmė gniuždymo sistema, kuri visada primins: jei kažko mokslas ir valdžia nežino, nesako ar neįrodė, vadinasi tai esą neegzistuoja. Apie neegzistuojančius daykus galvoti ir kalbėti nevalia. Nes tai esąs visuomenės mulkinimas. Tačiau iš istorijos mes žinome, jog didžiausias melagis yra bet koks administruojantis aparatas. Žemės kalėjimo sąlygomis klesti kastos. Aparatas gyvena sau, o žmonės – sau. Aukštesnė kasta minta žemesnės kastos energija. Apie tai plačiau dar pakalbėsime šiame „poste“.

Kažkaip net nekyla noras tuos skraidančius objektus vadinti ateiviais. Kokie jie ateiviai? Greičiau mes – ateiviai, o jie čia labai senai kažką veikia. Ir tos veiklos produktas esame mes – šiuolaikiniai industrinio miesto žmonės su savo vergiška psichika, nuolat traumuojami, tapę bejausmiais besmegeniais, siauras funkcijas gebantys altikti biologiniai kyborgai. Tokius jie mus sukūrė juodam darbui. Jie sugebėjo apgauti ir įkalinti sielas? Mūsų genuose - daugybės civilizacijų, rasių bei tautų pėdsakai. Bet ar apie tai mes žinome? Gniuždymo sistema rūpinasi, kad nieko nežinotume ir būtume atviri programavimui. Štai valdžiai reikia paklusnios visuomenės, kad niekas neužduotų jokių „keistų“ klausimų? Žinoma, kad reikia. Todėl paleidžiama į darbą sunkioji artilerija tiesiai į beginklę patrankų mėsą.

Koks idiotas gali pasakyti, kad žmogaus sukurtas „palydovas“ arba kometa gali judėti Z trajektorija, pasukti 30, 40 ar net 90 laipsnių kampu, dingti bei vėl atsirasti? Tie, kurie vis dėl to danguje nieko nemato (o taip gali atsitikti), galiu parekomenduoti pasižiūrėti Steven Greer dokumentinį filmą „Sirius“. Taupant laiką ir popierių, patarsiu padirbėti su rimtais (ne valdiškais ir ne akademiniais) šaltiniais. Pabandykite viską savarankiškai išsiaiškinti. Kas jie tokie, tie, kurie skraido? Apie tai yra daug rimtų šaltinių.

Vienas tokių - Steven Greer. Apie vadinamą Senąją imperiją, reptiloidus, pilkuosius, apie tai kas yra taip vadinama žmonija, Žemė ir kokia jos reali istorija, siūlau pasinagrinėti Lawrence Spencer, Val Valerian (autorių grupė), Lisa Renee (rašytoja), Simon Parkes (buvęs UK kongreso narys), David Icke (paskaitininkas, rašytojas) ir pan. žmonių darbus. Jeigu viso to per daug, užtenka Lawrence Spencer. Šio žmogauis darbai tikrai sukrės jūsų įsitikinimų sistemą ir išstums iš jaukios komforto zonos. Perskaitę Lawrence Spencer darbus turėsite gana objektyvių įsivaizdavimą kodėl mes atsiradome čia, Žemėje, kokias patyrėme genetines manipuliacijas bei kosminio lygmens pažeminimus. Galų gale – kodėl Žemė vadinama kalėjimu? Taip pat sužinosite kas yra elektromagnetinis kupolas, kuris veikia kaip sielų gaudyklė, į kurią mes, kaliniai, patenkame iš pačių įvairiausių Senosios imperijos kampelių, „nuodemėms“ ištaisyti. Galų gale, Žemė beribio kosmoso masteliu yra ne tik kalėjimas, bet ir didelis beprotnamis. Kažkodėl norėdamos patekti būtent į šį beprotnamį, sielos stovi didelėse eilėse. Negi ši patirtis tokia neįkainojama ... be galimybių sugrįžti?

Žinoma, visada reikia vadovautis keliais nepriklausomais šaltiniais. Ir jeigu tų šaltinių informaciją patvirtina asmeninė patirtis – dar geriau. Google‘as visagalis, metas pasimokyti savarankiškai. Man būna taip: kai tik į galvą ateina kažkokia keista mintis, idėja, ar prisiminimas, kuris keistai iškrenta iš žinomų chronologinių faktų konteksto, po savaitės ar dar anksčiau randu apie tai šaltinį internete ar knygų parduotuvėse. Apie lietuvišką knygų pasirinkimą – net nėra ko kalbėti. Jau pripratome, jog normalių šaltinių tenka ieškoti kitomis kalbomis.

Reiktų pastebėti (apie tai ne kartą rašiau), jog Lietuvos viešoji erdvė labai stipriai „išravėta“ nuo bent kokios antisisteminės informacijos. Besidomintys alternatyvomis bei dvasiniais dalykais visada bus apkaltinti tarnavimu Rusijai ir Putinui. Tai Lietuvoje, korumpuotam esteblišmentui yra svetimos vertybės, apie kurias pakalbėsime vėliau. Kita vertus, per paskutinius kelis metus neteko būti nė viename privačiame renginyje ar pobūvyje, kur vienaip ar kitaip nebūtų paliestos temos, susijusios su alternatyvomis, sąmokslo teorijomis, ateiviais, sveikata be vaistų ir t.t. Belieka pasidžiaugti, jog žmonės moka užčiaupti burnas sistemofilams-skeptikams. Sistemofilai tiesiog nebeturi argumentų. Šiais laikais jie tesugeba socialiniuose tinkluose užsiregistruoti svetimomis parvardėmis ir spaudinėti atvirkščią pirštą, o trolindami tiesiog nepataiko į kontekstą ir beviltiškai nusišneka. Tai sukelia daug juoko. Atskiri trolių-skeptikų komentarai tampa anekdotais. Žmonės socialiniuose tinkluose tai pastebi ir nuo tokių stengiasi atsiriboti.

Tai kas gi vyksta: chemtrailai dingo, NSO suaktyvėjo, karas taip ir neprasideda? Karas jau senai vyksta ir dabar pagrindinė blogio ašis, kurią David Wilcock ir kiti insaideriai vadina Kabala, Tamsos Aljansu ar kitais pavadinimais, kaip ir atsitraukė? Kas tai? Remisija? Ruoškimės kažkam baisaus? Kaip liaudis sako, nuo karo, maro ir bado neišsižadėk niekados! Šiandien jie tesugeba surengti kelias smulkias kiaulystes, bet strateginio plano, kaip pažaboti pakylėjimą, aš bent jau taip galvoju - neturi. “Vibracinis barjeras”, “kupolas” ir panašios techninės priemonės visgi veikia, jos gali daug. Išvirinti žmonių smegenis, kaip kokius kiaušinius – nesunku. Bet ne tiek, kad Pakylėjimo procesas sustotų įsibėgėti. Be šansų.

Atrodo, jog teks lįsti iš pogrindižio ir man, nes pykčio bei gniuždymo audra beveik praėjo. Žinoma, Lietuva kol kas nėra ta terpė, kur galėtum laisvai dėstyti mintis auditorijose, rašyti panašius straipsnius ir vien tik iš to gyventi. Todėl tenka išlaikyti tam tikrą manevro laisvę. Visiškai atsipalaiduoti būtų per anksti. Nes štai kas dabar vyksta, mano subjektyviu pastebėjimu. Kodėl NSO aktyvumas pastebimas būtent naktį?

Privalomas rytinis apsivalymas.

Visiems dirbantiems su savimi, ypač dabar siūlau stebėti bent tris kartus per dieną Karūnos ir Šakninės čakrų būklę. Gal užtektų ir dviejų kartų, bet visada sutelkite dėmesį į ryšį su Amžinuoju Šaltiniu per Karūną ir Žemės centru per Šaknį. Šitos dvi “vietos” visada turi būti dėmesyje, kur bebūtumete. Tačiau to neįmanoma padaryti naktį, kai miegame. Todėl naktį jie ir dirba. Tiesiog fiziškai uždarinėja kanalus, pajungia lervas ir kurpia momentinius scenarijus (kas yra momentiniai scenarijai, žr. VII dalyje). Ne tik aš, bet ir kai kurie kiti kolegos jaučia, jog kažkas programuojama bjauraus, kažkoks naujas siaubo spektaklis. Kiti yra įsitikinę, jog Tamsos Aljansas atsitraukė visam laikui. Kabala praranda dantis, todėl geba daryti tik smulkias kiaulystes. Bet, kaip ten bebūtų, paskutinius kelis mėnesius aš jau pavargau valytis ir nusiiminėti parazitus, kurie atsiranda pernakt. Kas toliau?

Lervos ant žmonių “kabinamos” daugiausia naktį, kai miegame, per sapnus. Daugelis miestuose gyvenančių piliečių skundžiasi, kad sapnai pasidarė aktyvūs, labia sunkūs, pagal tradicinį sapnininką jie visiškai nesipildo. Atskirais atvejais žmones išgyvena nakties metu košmarus, tačiau atsibudę nieko neprisimena. Po miego jie jaučiasi nepailsėję, be jėgų, o ryte įsijungią televiziją ar radiją ir vėl gauną nusiurbimų doze. Man tai jau ne juokais nusibodo ir pradėjau galvoti, kas čia vyksta? O kai užsiduoti teisingus klausimus, gauni ir atsakymus. Tai va, tie NSO naktimis vykdo monitoringą ir, jei tik kur nors pamato atidarytą Šaltinį, iš karto jį gesina ir užkabina naują lervą. Aš net stebiuosi sistemą prižiūtinčių reptiloidų atkaklumu. Vadinasi šis klausimas parazitams labai svarbus, jog jie nesivargina: vėl ir vėl, vos ne kasdien su tavimi stengiasi “padirbėti”.

Tai ką dabar daryti kiekvieną rytą?

Kaip dirbti su savimi? Pasidalinsiu savo patirtimi, tačiau jūsų patirtis taip pat gali būti teisinga. Pirmiausia atsikėlę ryte pasitikrinkime, pasižiūrėkime energetinių kūnų būklę, taip pat - kokia Karūnos bei Šaknies situacija. Galima tai pajausti intuityviai, galima naudoti svarelius bei virgules. Virgulės ir svareliai privalo būti pas kiekvieną žmogų namuose, kaip kiti būtiniausi buities reikmenys. Šiais laikais – privaloma. Pirmiausia pasižiūrime “auros” dydį. Pagal tai galima bus spręsti, ar naktį mūsų kas nors nenusiurbė. Paimkime į rankas svarelį, vieną ar dvi virgules. Paisirinkime atskaitos tašką. Tarkim tai kambario siena. Atsitraukime nuo sienos per kokius 4-5 metrus (kiek leidžia galimybės) ir iš lėto, su svareliu ar virgule rankose eikime link jos. Jei virgulė ar svarelis beeinant sujuda, ten fiksuojame, jog yra “auros” pakraštys. Mes savo “auros” pakraščiu (jeigu taip galima pasakyti), “atsirėmiame” į sieną. Kai taip atsitinka, virgulės ar svarelis sujuda. Kartojame procesą 3-4 kartus, rezultatas neturi keistis. Jeigu “auros” (žodis netinkamas, bet kito neturime) dydis 2 metrai ir daugiau, tai viskas gerai, jei mažiau nei metras ar iš viso nerodo, vadinasi energija buvo nusiurbta ir ant nugaros gyvena prikabinta lerva. Pojūčiai tokie: atsikėlėme ryte, o nuotaikos nėra, jaučiamės lyg būtume krovę vagonus, bijome, kas nutiks dieną.

Kaip staigiai susitvarkyti?

Nepriklausomai nuo to, ar jūs gebate daryti savo paties diagnostiką, ar ne, kiekvieną rytą galima atlikti ekstra-meditaciją, kuri užtrunka vos kelias minutes, tačiau žaibiškai atstato energetinį balansą. Esmė paprasta: du pagrindiniai energijos srautai: su Amžinuoju Šaltiniu ir Žemės centru turi veikti nepriekaištingai. Pirmiausia vaizduotėje nueikime į Žemės centrą ir “astraliniu” žvilgsniu (lyg iš šalies, lyg tarp kitko) stebėkime, kaip energijos srautas iš ten pakyla į kojas, jas sušildo, paskui akvyvuoja Šaknį ir kylą stuburu į viršų, per visas taip vadinams čakras (pagrindinius žmogaus jėgos centrus). Jūsų dėmesys sustos ties ta vieta, kur fizinio kūno skafandre yra problemų. Jeigu taip atsitinka, sutelkite į tą vietą dėmesį ilgiau ir “astraline” akimi stebėkime kaip žemės energija užpildo skaudantį organą kol jis sušyla. Tam galima pasitelkti ir kvėpavimą. Su įkvėpimu (skaičiuojant nuo 1 iki 6) – traukiame energiją iš Žemės centro iki galvos ir su iškvėpimu (nuo 1 iki 2), perpaskirstome ją į visus savo kūnus, organus bei ląsteles. “Astraline” akimi matome, kaip ląstelės užsipildo energija. Kartais užtenka vien tik stebėjimo ir energija pati kyla iki mūsų fizinio bei subtiliųjų kūnų ir pasiskirsto po skafandrą taip, kaip pačiam organizmui reikia.

Taip pat turi būti aktyvus pagrindinis energijos kanalas su Amžinuoju Šaltiniu. Aktyvindami šį kanalą mes susijungiame su savo dieviškuoju AŠ, t .y. Esu Tas Kas Esu. Kad tai atliktume kokybiškai, reikalingos tam tikros kvantinės fizikos žinios. Visatos lygmenys, kylant nuo mūsų 3 dimensijų pasaulio link dieviškų pasaulių, skiriasi savo vienybės (susivienijimo) lygmeniu (koherentiškumu). Mūsų dimensijoje pasaulis yra labiausiai išsiskaidęs į daleles bei objektus (vyksta dekoherencija, “kritimas” į materiją), nes visi vienas kitą “stebime”. Stebėtojas visada veikia dalelių būklę. Tai mokslinis faktas. Pasitelkę vaizduotę, atliekame palaipsninį susivienijimą (rekoherenciją), kol galų gale pajaučiame visišką vienybę, t.y. Vienio jausmą su viskuo (švarią distiliuotą būseną). Tai yra aukščiausia meilė, aukščiausio lygio harmonija, senovės graikų vadnta Agape, kuri viską gydo. Tai reiškia, kad susiliejome su Kūrėju (katalikišku Dievu). Kai pajaučiame Vienio jausmą su viskuo, tampame panašūs į šviesą bangos būsenoje. Kitaip tariant, tampame šviesos “kūnu”. Nors “kūnu” tai vadinti tiesiogine prasme negalima. Tiesiog įsivaizduokime, jog mes visi esame šviesa. Kadangi šviesa pagal fiziką yra ir bangą, ir kūnas (banginė-korpuskuliarinė šviesos prigimtis), tiesiog proto pagalba pereiname iš kūno fazės į bangos fazę (žinoma, vaizduotėje), t.y. iš materijos pavirstame į energiją. Tam, kaip sakiau, užtenka mintimis susilieti su begaliniu kosmosu ir kiek įmanoma nutildyti “vidinį dialogą”. Kadangi smegenyms nėra jokio skirtumo, ar jos “pamato”, ar “sugalvoja”, suveikia tos pačios neuronų jungtys. Tai reiškia, kad mes vaizduotėje galime “prisiliesti” prie kažko, ar transformuotis į “kažką” ir būtinai pajausime to “kažko” energiją. Šios meditacijos atveju mes imituojame šviesos energiją ir pavirstame į šviesą, pirmiausia vaizduotėje, o paskui realiai pajaučiame pasekmes gyvnime. Galima pasakyti taip: panašus pritraukia panašų, todėl įsivaiduodami, jog esame šviesa, susiliejame su tikra šviesa į vieną Visumą. Ir tai yra neginčyjamai juntama visu savimi. Savijauta akivaizdžiai pagerėja.

Prieš gerą dešimtmetį teko matyti reportažą apie eksperimentą, atliktą keliuose Didžiosios Britanijos vaikų darželiuose. Tuo metu lijo kelias savaites nesustojant. Kelių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai sutartinai tam tikrą dieną, tam tikrą valandą piešė saulę. Po to, po valandos kitos, kai baigėsi piešimo pamokėlė, vaikai savo pieštomis saulėmis užklijavo visus darželio langus. Nepraėjo nė viena valanda kai debesys išsisklaidė ir geram pusdieniui danguje nušvito saulė. Tokių dalykų sutapimais vadinti negalima, nes “ekspetimentas” vėliau buvo pakartotas. Ir iš 5 atvejų 4 kartus vaikams pavyko išvalyti dangų nuo debesų ir pamatyti saulę. Vaikai dar geba transformuoti tikrovę pagal savo norus ir nuotaikas, nes jie dar “prisimena” save iš ankstesnių dimensijų, kad jie buvo šviesos būtybės. Mes, suaugę, tą galią prarandame, nes nebetikime nei savimi, nei prisimename kas esame iš tikrųjų.

Grįžkime prie meditacijos.

Tada stebime tą Vienio šviesą. Ji į širdį ateina kaip labai malonus, tobulas harmonijos panautimas, kuris akimirksiu užpildo visa fizinį skafandrą. Tiesiog pajaučiame ar įsivaizduojame, jog esame šviesa. Tokioje susiliejimo su Dievo Kūrinija (švarioje distiliuotoje) būsenoje pabūkime kelias minutes. Jei tai per sudėtinga, paimkime jau gatavą Osho “susiliejimo meditaciją” ir ją atlikime. Youtube yra keliolika tokių meditacijos versijų. Esmė čia pati mintis – jog Aš sąmoningai atstatau naktį parazitų nutrauktą ryšį su savo Dieviškąja prigimtimi. Paskui savais žodžiais padėkojame ir einame po šaltu dušu. Paprašome vandens stichijos nuplauti lervas bei implantus. Išsitraukiame VI dalyje aprašytą galaktinį siurblį ir dar kartą visa save, visus savo kūnus (vaizduotėje) išsisiurbiame. Mintimis kartokime afarmaciją: “aš, laisva valia nutraukiu karminius kontraktus ir susigrąžinu atmintį, energiją, ažinybę bei sveikatą”. Tiesa, vandens procedūras galima atlikti ir vakare, ir ryte, kaip ir pačią meditaciją. Jeigu vakare jūs viską gerai atlikote, stebėkite savo kūnų būklę, jei tai įmanoma, miego metu, ką tik atsibudus. Niekada nesėskite prie stalo ryte neišsivalę. Jei šioms procedūroms neužtenka laiko namie, darykite meditaciją eidami pėstute, ar stovėdami automobilių spūstyje. Galų gale, jei nėra laiko, ar trukdo aplinkybės, tiesiog savais žodžiais pasimelskite.

Atminkite, jog esame kare, o fronto linija – mūsų viduje. Mes turime dieną, naktį budėti ir dirbti su savimi. Mes galime apvalyti prieš gulant ir einant į mokyklą vaikus. Išmokykite juos dvasinės higienos, kad tai jiems taptų tokiu pat įpročiu, kaip ir valyti dantis. Mamos turi teisę energetiškai valyti vaikus, jei jie nesupranta ar nenori. Jei žinote, kad iš vaiko gausite neigiamą atsakymą, geriau neklauskite, tiesiog vietoj to vaizduotėje išvalykite vaiko Žemės ir Kūrėjo kanalus, o vandens procedūrų metu paprašykite vandens stichijos nuplauti lervas, parazitus bei čipus. Stebėkite veiko elgesį ir įsikiškite bet kada, nedelsiant, savo mintimis bei išvalykite. Namuose kasdien valykite patalpas gryno vaško žvake, pasmilkykite kuo dažniau gintaro drožlių ar kitų stiprių žolių, fabrikinių smilkalų.

Aš tikrai nejuokauju ir čia nėra nekalti žaidimai. Tai jūsų likimo reikalai. Tai visų mūsų išlikimo klausimas. Technikas, kurios padeda dirbti su savimi, galite susikurti patys, galite naudoti REIKI, Ci-Gun, “Teta Gydymą”, bet ką, kad jums padeda. Esmė yra pati mintis ir ketinimas būti Žmogumi, gyventi harmonijoje bet kur ir bet kada. Bet aš patariu, vis dėl to, nesirinkti gatavo agregoro, o dirbti savais žodžiais, operuoti savais vaizdiniais, savomis hologramomis. Atskleiskite savo kūrybiškumą. Praeis tam tikra laiko atkarpa ir jūs pamatysite savo gyvenime daug dalykų, kurie yra nereikalingi ir žalojantys. Jūs atsisakysite daugelio maisto produktų, įpročių, televizijos, radijo. Nuo jūsų pabėgs artimi draugai, o giminės manys, jog įstojote į sektą. Tai - jų problemos.

Nebijokite būti baltomis varnomis, nebijokite iškristi iš konteksto, nebijokite patyčių, kurios privalomai atsiras, jei pasuksite saves pažinimo keliu. Nieko nebijokite! Bet žinokite: baisiausias įmanomas negatyvas tikrai bus ir tikrai užklups. Ir netgi to negatyvo akivaizdoje toliau užsispyrusiai dirbkite su savimi. Kiekvieną rytą kelkitės iš miego su viena vienintele mintimi: ką aš dar galiu padaryti dėl savo dvasinės švaros, kuo aš galiu pasitarnauti bendram Pakylėjimo procesui? O jeigu ir nepavyksta, nebėda, atsikelkite, apsivalykite ir kibkite sistemai į atlapus su dar didesne energija. O tai reiškia, kad dar daugiau domėkitės, dar daugiau skaitykite, dar daugiau medituokite, dar daugiau dalyvaukite dvasiniuose renginiuose. Traukite save lauk už plaukų iš matricos. Būkite dar baltesnė Balta varna. Išnaudokite kiekvienę laisvą minutę. Praktiškai jūs neturite išsiskirti su ausinukais gatvėje, transporte. Kai tik yra laisvo laiko sekundė, ką nors klausykite, kas jums atrodo kaip dvasinis maistas, kas atveria jūsų sąmonę: audioknyga, eilėraštis, muzika, paskaita, seminaras ir t.t. Automobilyje visada turėkite USB ar kompaktų su meditacine muzika. Įsirašykite paskaitas iš Youtube ir paleiskite per automobilio garso sistemą. Tegu David Icke paskaitų įrašus rytinėje automobilio spūstyje klauso visa šeima, veitoj šizofreniją varančių M-1, RC, Pūko ar kitų stočių. Sistema stengsis iš jūsų atimti laiką, todėl išnaudokite kiekvieną progą, kiekvieną laisvą minutę ar net nanosekundę.

Jeigu pagalvojus, kiekvienas rasime būdų kaip padaryti, kad naudinga informacija pasiektų smegenis. Esmė yra noras-ketinimas. Kažkuriame straipsnyje “Kvantinėje magijoje” esu aprašęs savo pokalbį su vieno universiteto viena garsia filosofe, socialinių mokslų profesore. Kalbėjome apie vertybes. Tai buvo prieš labai daug metų, kai mūsų įstatymuose atsirado bjauri nuostata, jog viešoje erdvėje negalima skleisti vaikams žalingos informacijos apie parapsichologiją, mistiką, ezoteriką ir pan. Tada vienoje konferencijoje, kurioje teko dalyvauti kaip žiniasklaidos atstovui, tos profesorės paklausiau: kodėl Lietuvoje atsirado tokie kvaili įstatymai? Ji man atsakė: “mes negalime sau leisti, jog svetimos vertybės žalotų vaikus”. Aš tada uždaviau kitą klausimą: “o kas tos savos ir kas tos svetimos vertybės, kaip jas atskirti?”. Tada ji pasižiūėjo į mane kaip į kriminalinį nusikaltėlį ir leido suprasti, jog klausimas yra neetiškas, nes viskas ir taip aišku. Gal jai ir aišku, bet man – visiškai neaišku. Vadinasi žinios apie žmogaus sielą mūsų Lietuvoje - svetimos vertybės. Dabar gi – ir Putino propaganda.

Taigi, nuoširdžiai linkiu Jums, brangūs “Kvantinės magijos” skaitytojai, kad tos svetimos vertybės užvaldytų jūsų galvas ir širdis. Pas tuos sistemažmogus – galvose viskas apsukta aukštyn kojomis. Jie visi – apsišaukėlio Demiurgo “pimpačiukai”. Bet kokio plauko valdžiažmogiai bei sistemofilai iš viso neturi teisės kištis į tai, kas dedasi mūsų širdyse ir protuose. Mūsų neuronų vingiai - mūsų privati nuosavybė. Mūsų pačių smegenų programavimas – mūsų pačių privatus reikalas. Ir joks valdžios pakalikas neturi teisės eiliniam piliečiui priekaištauti, ar tie smegenų vingiai geri, ar blogi, ar jie teisingi, ar klaidingi. Tų dalykų teisine raide galvose nesureglamentuosi, kad ir kaip besistengtum. Tai kam aušinti burnas?

Dabar grįžkime prie nusiurbimų Top 11.

Ketvirtoje vietoje kažkaip atsirado “darbiniai santykiai”. Visa ši sritis atrodo labia keista. Mes darbe praleidžiame daugiau laiko negu su šeima, netgi daugiau negu miegame. Turime lenkti nugaras, kad gautume minimalią išmaldą? Bet rimtai! Atsisėskime ir nuraminę emocijas bei protą pagalvokime, ar viskas, ką darome darbe turi prasmę? Pagal statistiką 99 proc. Žmonių dirba dėl pinigų ir tik 1 proc. – iš idėjos. Kai kuriems žmonėms darbas yra puiki vieta, kur jie gali save realizuoti arba pabėgti nuo šeimyninių santykių. Reikėtų papildomai užduoti kelis klausimus, tada bus aišku, kodėl per darbinius santykius esame žiauriai nusiurbiami.

Ar visi dirbate tą darbą, kurį norėtumete dirbti? Ar darbe save realizuojame, atskleidžiame?, Ar dirbame dėl pinigų, kad išgyventi? Ar patenkinti užmokesčiu, pajamomis? Ir nesvarbu, ar jūs verslininkas, ar valdininkas, ar paprastas darbuotojas, greičiausiai į visus šiuos klausimus atsakysite “ne”. Tai normalu. Visuomenės gyvenimas, vertinant visas jos grandis – pastatytas aukštyn kojomis: žmonės privalo daryti tai ko jie nenori vardan BVP. Visa gniuždymo sistema veikia tam, kad mes būtume vienaip ar kitaip energetiškai nusunkiami. Visos valdžios reformos, susijusios su darbo santykiais visame pasaulyje yra nukreiptos į dar didesnį išnaudojimą, negu buvo anksčiau. Vidurmažių vergovinė santvarka nuo mūsiškės niekuo nesiskiria, nebent tuo, jog mes esame įtikinti, esą renkamės patys, apsisprendžiame patys ir tai, neva, yra savaiminis geris. Taip yra visose šalyse, visose santvarkose. Ir jeigu žmonės sako, kad kažkur yra geriau, jie be galo naivūs. Geriau nebūna, o tik tie darbiniai santykiai būna labiau paslėpti po baime, stresu, saldžiais pavadinimais bei gražiomis pasakomis. Esmė visur ta pati – žmogus turi tarnauti kažkam kas galingesnis ir būti nenutrūkstamai traumuojamas. Be teisės atsikvėpti. Jis turi būti nelaimingas, piktas, liūdnas. To siekia visos valdžios.

Žmogus, bet kokios valdžios įsitikinimu, turi bijoti išsakyti savo nuomonę, nes vienas dalykas, jo niekas negirdės, o antras dalykas – niekas nuo to nepasikeis. Traumos turi būti nuolatinės ir jos neturi niekada baigtis. Traumos ir patyčios visada turi būti paslėptos po gražiais, prasmingais žodžiais, kurie veikia kaip hipnozė, kad neskaudėtų, esą tokia misija, toks likimas. Esą taip reikia ir taškas. Tada žmogus - tampa valdomas MK ultra, kuris besąlygiškai klausys komandų. Ir dėl to nereikia kaltinti nei nekompetetingų valdininkų, nei grobuonių valdininkų, bei tinginių darbuotojų. Tai tik pasekmės.

Vienintelio dalyko sistema nemėgsta – tai dirbančių sau, t.y. laisvų žmonių, tų kurie nedirba biudžetinėms sistemoms bei korporacijoms. Jie nepatiria traumos, nes neatiduoda energijos. Todėl dirbantys sau labiausiai smaugiami per mokesčius, kaltinami solidarumo jausmo stoka bei šešėliu. Taip valdžia bei korporacijos siekia visus laisvuosius nukreipti į darbo rinką. Man tai nesuvokiama, kaip apskritai galima susitaikyti su tokia tvarka, kaip pas mus, Lietuvoje, pradedant nuo viešojo sektoriaus, baigiant privačiu. Visur tvyro chaosas bei vieni kitų žeminamas. Kita vertus, Žemė yra kalėjimas ir jame kitaip būti negali. Kai suvoki, jog gyveni kalėjime, kai matai aplink aukštyn kojomis aprestą pasaulį, į tai pradedi žiūrėti kaip į cirką. Mano kartai pasisekė geriau. Sovietiniai laikai mus išmokė į sistemą žiūrėti kaip į cirką, kaip į “svetimą reikalą” ir gyventi sau. Tada bent neprarandi jumoro jausmo. Jei sugebi pasijuokti iš saves ir iš tos beprotiškos aplinkos, į kurią pateikai, vos tik gimęs, vadinasi tavyje yra stiprus laisvės pojūtis, kurį rektų puoselėti ir už jo kabintis. Ir apskritai, jumoras yra nuostabus ginklas prieš bet kokią sistemą. Tuo trapu rimtu veidu visada yra daromi patys šlykščiausi dalykai.

Visi tiek valstybiniai, tiek korporatyviniai saktykiai yra likimo scenariaus atributai, per kuriuos teka žmogaus gyvenimas. Per šiuos scenarijus žmogus yra įkinkomas taip, kad nuolat generuotų parazitams maitintis reikalingą energiją.

Kalėjimas yra kalėjimas.

Aš nesu iš tų, kurie mano, jog tai pamokos, kurias siela pati pasirenka praeiti tam, kad įgytų naujos patirties. Taip yra tik iš dalies. Tai tik pusinė tiesa. Blogesnė šios temos pusė yra ta, jog mūsų pasirinkimais manipuiuojama. Mes esame išdurinėjami ant kiekvieno kampo. Mes apgaudinėjami dar tada kai neesame Žemėje, dar prieš gimstant. Pagal Lawrence Spencer, mes čia, į Žemę patenkame iš įvairių Visatos kampelių už tai, kad kažkur buvome maištininkai – poetai, hipiai, pankai bei anarchistai. Kita mūsų brendruomenės dalis – prižiūrėtojai, kieti vyrukai, kurie žino kas yra tvarka. Kitaip tariant, maištininkai, poetai ir hipiai iš visos Visatos gyvena vienoje zonoje kartu su prižiūrėtojais. Todėl ir gauname blogus likimo scenarijus gyventi su parazitais vienoje buityje ar kurti BVP viename darbo kolektyve. O tie parazitai yra mūsų „prižiūrėtojai“, kad neduok Dieve, nepakiltume neišmokę kažkokių pamokų.

Nestastutiniai santykiai.

Kai aš kalbėdavausi su Archontais, kartą buvau gavęs įdomią mintį-formą. Pabandysiu ją išdėstyti. Pasak to Archonto, sielos į Žemę atvyksta ypatingos, kurios turi daug puikybės. Jos čia auklėjasi. Čia esą išmokstama paprastumo, nuolankumo. Todėl esą žeminimas bei patyčios žmonių bendruomenėse atsiranda natūraliai, visuose socialiniuose sluoksniuose, visose santvarkose ir sistemose be išimties. „Hierarchinės patyčios“ programuojamos per taip vadinamą „kolektyvinę“ DNR mokėkulės dalį. Tai esą yra natūrali auklėjimo, asmenybinio augimo bei savikontrolės, priemonė. Įstatymai, reikalaujantys laikytis tvarkos bei pagarbos vieni kitiems – sau, realus gyvenimas – sau. Taip buvo ir yra tūkstančius metų. Patyčios yra Žemės žmonių realybė su kuria kovoti neįmanoma. Kiek gyveno žmogus, tiek egzistavo ir patyčios. Iš genetikos tai išbraukti neįmanoma. To negali apriboti jokie žmonių kurti įstatymai. Ten, kur bandoma įstatymais apriboti patyčias, visada atsiranda nestatutiniai santykiai, kurie vis viena sugrupuoja žmones į tam tikras socialines kastas. Kas turi patirties sovietų armijoje tas šiuos dalykus puikiai žino. Mano patirtis sako, kad maždaug apie 90 proc. naujokų sovietinėje armijoje besąlygiškai paklusdavo „vyresniųjų“ valiai, kurie iš jų tyčiodavosi. Tie kurie dirbo ar dirba emigracijoje statybose, gamyklose ar plantacijose taip pat pritars šiai statistikai: ženkli žmonių dalis besąlygiškai paklųsta beprotybei. Vieni dėl pinigų, kiti dėl to, kad bijo, treti dėl kvailumo.

Vadovais bei vyresniaisiais darbų prižiūrėtojais sąmoningai paskiriami agresyvūs bepročiai iš tų pačių atvykėlių rato. Jie, kaip taisyklė, pasirenka kelias aukas, ant kurių daugiausiai lieja tulžį, neva kad visi kiti bijotų. Jei nebus baimės, nebus tvarkos. Vergai turi bijoti. Abi pusės minta baime, o „lyderiai“ yra apsėsti demonų, nors gali savimi tikėti, kad yra atsakingi, objektyvūs tvarkdariai-mokytojai. Tokie žmonės turi aktyvų reptilinį geną ir, iš esmės, pūva iš vidaus, degraduoja. O tai yra nei blogai, nei gerai. Darbraviai tokius pastebi ir pastato hierarchiškai aukščiau kitų. Galima sakyti taip, kad, tarkim, Lietuvoje tie patys žmonės buvo draugai arba geri pažįstami. Tačiau atvykę dirbti į pusiau legalų Anglijos žuvų fabriką, jie kažkaip pasiskirsto į budelius ir aukas. Taip yra mokyklose, sporto bei karinėse stovyklose, įkalinimo įstaigose bei kitose vietose, kur kompaktiškai susirenka ne mažiau kaip 8-10-12 žmonių.

Būdami tiek vienoje, tiek kitoje barikados pusėje jie tampa tiesiog padugnėmis. Vieni išprotėja todėl, kad mėgaujasi valdžia ir smurtu, kiti – dėl to, kad bijo priešintis. Tai puiki terpė energijų nusiurbimams. Reptiloidams parazitamas – tai puikus maistas. Tuo tarpu priešintis tokiems dalykams reikia VISADA. Aš tai galiu patvirtinti savo patirtimi. Nors tai atrodo labai nelengva užduotis, visokias neformalias hierarchijas (kas ko turi bijoti, klausyti, kas teisus, o kas teisesnis, kas sverbesnos, o kas mažiau svarbesnis ir pan.), nesvarbu, kur jos besusidarytų: ar darbuotojų rate, ar stovykloje, ar karių kuopoje, ar tarp kaimynų, ar tarp giminių, ar tarp paauglių kieme, reikia griauti kuo anksčiau. Jei tik matai, jog atsiranda kažkoks lyderiukas, aplink kurį buriasi pakalikai, kai tik pradeda formuotis kastos, nelaukiant bėdos, būtina kuo anksčiau „skinti į bliuską“. Fiziškai. Per tokius žmones reiškiasi parazitinė reptiloidinė archontiška energija. Jie yra Žemės, kaip kalėjimo prižiūrėtojai. Jie neturi energijos, todėl reikia maitintis kitų žmonių, t.y. kalėjimo kalinių energija. Tokie žmonės supranta tik vieną dialogo būdą – fizinį skausmą. Kadangi jų psichika reptiloidinė, tokie pripažįsta vienintelį argumentą – jėgą.

Gal būt perlenkiau lazdą, kalbėdamas, jog tokiems reikia „skinti į bliuską“. Jėgą galima naudoti tik išmintimi. Juos tiesiog būtina demaskuoti ir statyti į vietą. Greitai ir žiauriai. Būdamas sovietų armijoje, antrą savaitę dalinyje po „učebkės“ (vyresni vyrai žino kas tai yra), kai „vyresnieji“ sugalvojo atlikiti įprastas egzekucijas su „naujokais“, seržantui su kėde sulaužiau kaukolę. Siela neleido nesipriešinti. Už tai atsėdėjau belangėje, bet vėliau niekas prie manęs nelindo. Vėliau pasipriešinimu neformaliai tvarkai užkrėčiau ir kitus. Taigi, visais laikais maišto organizavimas tam tikros ydingos tvarkos atžvilgiu – visada buvo mano pagrindinė darbotvarkė bei gyvenimo stilius. Šviesa niekada nesusitaiko su bet kokiomis vertikaliomis įtakos bei jėgos demonstravimo hierarchijomis. Bet, kaip sakiau, žmonių bendruomenėse – tai neišvengiama.

Kaip žvaigdėse, taip ir ant žemės.

Bandžiau perteikti Archonto mintį-formą. Tačiau su tokia versija negaliu sutikti, nes turiu kitą informaciją, jog sieloms, prieš ateinant į Žemę tas negatyvias savęs vertinimo programas užkrauna Lawrence Spencer minima Senoji Imperija, kuri veikia iš esmės Sirijaus bei Oriono žvaigždynuose. Imperija tiesiog stengiasi iš savo planetų išvyti maištininkus, kurie kelia grėsmę tam tikrai jų įvestai tvarkai, kuri tikrai nėra susijusi su kosmoso dėsniais bei harmonija. Lawrence Spencer informaciją patvirtina ir mano asmeniniai prisiminimai. Juk mane Oriono reptilijos pavogė iš 4-osios Vega (pagrindinės Lyros žvaigždyno žvaigždes) planetos, kuri vietinėje galaktikoje laikoma „technologiškai pažengusiu pasauliu“. Vegos (Lyros) korporacijos senai naudoja Senosios imperijos praktiką: naujas technologijas keičia į genetinę medžiagą - savus gyventojus. Vadinasi tai irgi Senosios imperijos dalis.

Tokiu būdu Vegos kalnakasybos korporacijos atsikrato maištininkų. Prisiminimai plaukia tokie. Mes siekėme reformų, nes paaiškėjo, jog vadovai daug ką slepia. Nutekėjo slapta informacija. Kadangi mūsų kūnai Vegos 4-ojoje planetoje (kuri kažkodėl vadinama korporacija CEL) buvo modifikuoti genų inžinerijos keliu, atsirado mutacijų, kurios lėmė klaidas psichikos programavime. Todė atsirado maištaujančių, kitaip matančių, kurie pamatė tai, ko nematė kiti. Bet kokios nestabilios nuotaikos kristalų auginimo versle kenkia, nes jų gavyba bei auginimas reikalauja visiškos vidinės ramybės bei atsidavimo darbui. Ta linkme planetoje veikia ugdymas, genetinė bei socialinė inžinerija. Tačiau klaidos neišvengiamos. Klaidos keičia psichiką, ji darosi nestabili ir kenkia verslui. Todėl mumis ir buvo atsikratyta. Oriono reptilijos pasiūlė naujas technologijas mainais už genetinę medžiagą, tai yra mus, maištininkus. Kosmose tai yra įprastas mainų objektas. Vegos 4-osios planetos valdžia imitavo karą su Orionu ir pradėjo statyti elektromagnetinius skydus su tikslu – apsaugoti kristalų versloves. Skydų statymas reikalavo daug darbo jėgos, kuri buvo išvežama į planetos paviršių. Šiems darbams būdavo paskiriami, kaip vėlaiu paaiškėjo, genetiškai nepatikimi individai. Civilizacija planetoje - vidinė, gyvenama gigantiškų kristalų viduje. Paviršius – labai karštas, radioaktyvus, be atmosferos. Ir kai skraidantys cilindrai su darbininkais išeidavo į planetos paviršių, juos Oriono reptilijos grobdavo. Paskui atsirasdavo atvirame kosmose, neutralioje zonoje, dideliame laive-turguje, kur vyksta prekyba genetine medžiaga. Ten mes buvome parduoti Andomedos selekcininkams, kurie vėliau mus patalpino į Žemę. Žemėje esu jau 6 kadenciją. Ankstesnių neprisimenu taip gerai, kad papasakočiau. Gyvenimas visose 6 versijose Žemėje vyksta ne chronologine tvarga, o lygegrečiai, skirtingose laiko linijose, labai panašiomis civilizacinėmis sąlygomis. Ir dabar, kai pradėjo plaukti prisiminimai, aš sąmoningai nutraukiau kontraktus. Man nebuvo svarbu ar tie kontraktai Dievo masteliu žiūrint reikalingi, ar nereikalingi, aš vis viena juos vienašališkai nutraukiau. Tačiau to pasirodė negana. Mat iki šiol esu kažkieno nuosavybė, kas į mane labai stipriai investavo. Bet toks jausmas, jog esi kažkieno investicija (nuosavybė) taip pat apgaulingas. Po kurio laiko suvokiau, kad tai programa, kuri skatina negatyvias mintis ir žemina vibracijas. Pajausti, kad esi laisvas – labai sunku. Perlaužti vergišką geną – ne taip lengva. Jis buvo susiformavęs labai senai, dar Vegoje, nes to reikalavo tenykštė hierarchija.

Galima sakyti, jog Vegoje buvo patirta laiminga vergovė, tačiau to pasirodė negana, nes įstojau į maištininkų grupę, paskui buvau parduotas Andromedos selekcininkams, kaip pakankamai retas genetinis produktas. Štai ką aš noriu pasakyti. Prisiminimai leidžia suvokti, jog tiek anksčiau, tiek ir dabar esu karminėse planetose, kur dėl laisvės reikia kovoti. Tačiau ta kova atrodo beviltiška, nes kiek bekovosi, tiek žūsi ir vėl atsirasi labai panašioje vietoje, gal tik kažkiek toliau-mažiau nuėjęs. Visus ciklus kažkas stropiai saugo ir moko, nes nori pakeisti arba išsaugoti maišto geną. Maištas ir nesusitaikymas su tuo kas yra, matymas daugiau nei kažkas nori yra šviesos požymis. Tai reiškia, kad toje genų struktūroje, kurią paveldėjau ir/ar gaunu gimstant yra programavimo klaidos. Tos klaidos taip pat yra reikalingos. Jos iš vienos pusės trukdo būti laimingam sistemoje (gyvenant pagal standartinį scenarijų), bet iš kitos pusės - padeda dvasiškai augti, keisti aplinką, o genų inžineriams - ieškoti tobulesnių sprendimų.

Visa ši genų inžinerių veikla susiveda į tai, jog jie sukūrė technologijas, gebančias įkūnyti šviesą. Sielos, kaip tobulos šviesos būtybės, visada ieško galimybės gauti patirčių medžiaginiuose pasauliuose. Jos tiesiog stovi eilėje, laukiamąjame, kad galėtų bent vienam gyvenimui įsikūnyti. Tačiau genų inžineriai visada „persistengia“. Jie kuria medžiagines būtybes bei holograminius trimačius pasaulius taip, kad sielos iš jų neištrūktų bei gamintų reikalingą BVP – energiją. Tačiau klaidos kūniškų formų, pasaulių kūrime bei jų tobulinimo projektuose greičiausiai yra labai dažnas reiškinys. Tos klaidos lemia tai, jog būtybėms grįžta atmintis. Ji ne iki galo išsitrina. To leisti negalima. Tačiau visiškai suvaldyti irgi neįmanoma. Atmintis, tam tikra prasme, kenkia evoliucijai.Tačiau iš kitos pusės – ją varo į priekį. Jei būtybė viską prisimins, tai kokia prasmė jai būti medžiaginiame skafandre? Bet ji vis viena įsikūnija ir keičia esamą tvaką. Jei tave patalpins į labirintą ir užprogramuos ieškoti išėjimo, o tau staiga išaugs sparnai, pakilsi virš jo ir sužinosi visus įmanomus ėjimus, kokia prasmė būti tame labirinte? Tačiau visada atsiranda tokių, kuriems tie spanai išauga. Tai yra evoliucijos iššūkis, kuris niekada negali būti išspręstas. Kai tik sistemos tampa stabilios, būtinai atsiras jėgos, kurios jas pradės griauti tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Visos formos yra laikinos.

Apsaugos ekranas.

Todėl kažkada buvo sukirta „ekrano technologija“, kuri tiesiog automatirškai sugaudo klaidas. Kitaip tariant, toms būtybėms, kurios pernelyg daug prisimena, sukuriama programa, kuri išryškina programavimo klaidas bet kartu neleidžia joms išeiti už leistinos ribos. Šios technologijos pagrindas – manipuliacijos vizijomis. Viskas žemutiniuose Visatos lapupse yra paremta manimuliacijomis. Niekas nemeluoja. Tačiau niekas nepasako tikros tiesos. Nežinodamas tiesos tu tiesiog klaidžioji labirinte, tampi labiau motyvuotu labirinto gyventoju. Vadinasi – profresuoji. Ber ar tai yra progresas?

Kaip gi veikia ta apsauga?

Jei būtybė gali prisiminti ir ji tai dažnai daro, pati apsaugos pograma pravenciškai jai siunčia klaidingus signalus bei prisiminimus. Tada būtybei sunku įvertinti, ar prisiminimas tikras, ar tai dirbtina projekcija. Dirbtinos projekcijos ir realūs prisiminimai susimaišo. Jei labiau suveikia dirbtina projekcija, ji nesudėtingai atveda būtybę ten, kur ir reikia - atgal. Tai gali būti karantininė zona, iš kurios ji vėl bus kur nors perkelta į kitą žemų vibracijų pasaulį su pakankamai sudėtingu amnezijos lygiu bei sunkiu likimu. Kai kalbėdavau su Archontais, jie gyrėsi, jog sugaudo beveik visus maištininkus. Tačiau vienetai vis dėl to pasprunka. Maištininkai visada buvo labai vertinga genetinė medžiaga, leidžianti suvokti programavimo klaidas bei jas pataisyti. Todėl savo prisiminimus bei astralines projekcijas vertinu labai atsargiai. Aš net neesu tikras, ar apskritai vertėjo apie tai rašyti? Dėl šios priežasties atsistojau į eilę regresiniam seansui pas Calogero Grifasi. Nes Lietuvoje tokio lygio specialistų tiesiog nėra.

Na, paprastiems žmonės visa ta apgaulė, manipuliacijos ir pusiau tiesa pateikiama kaip Dievo veikimas, Dievo kūryba. Bet tai iš esmės opiumas liaudžiai, nes realiai yra visai kitaip. Religijos yra nuskausminamieji opijatai, kurie iš vienos pusės leidžia suvokti tiesą, bet ji nuspalvinama taip, kad blogis atrodytų kaip gėris. Todėl 95 proc. žmonių (o gal ir daugiau) niekada neišeina iš karmos kalėjimo. Žemė ne tik kalėjimas. Ją valdo okupacinės ateivių pajėgos, kurios išnaudoja kiekvieną žmogų, kaip neįkainojamą resursą. Taigi, atėjo metas labai dideliam maištui.

Kitas dalykas, kodėl sielos stovi išsirikiavusios eilėje vien tam, kad įkliūtų į žemų vibracijų pasaulius praktiškai visam laikui? Ir tik viena- kita po tokių taip trokštamų patirčių tesugeba sugrįžti ten iš kur atėjo. Gal nenori? Gal jos taip giliai įsuktos į amneziją bei karminius ciklus, kad net nemato prasmės bėgti? Šuo ir kariamas pripranta, - sakoma liaudyje. Gal tai meilė savo budeliams (Stokholmo efektas)? Gal dauguma žmonių tiesiog neverti lasvės?

Susirenkam į krūvą visi tie, kurie nori bėgti ir bėgam, o kiti – lai lieka. Jų problemos. Tačiau prisiminkime Walt Disney multiką Fantasia 2000, apie tai, kaip banginiai išmoko skraidyti. Pirmieji ieško išeičių iš padėties. Jie nenori susitaikyti su kliūtimis. Kiti nieko negalvoja. Ir kai pirmieji išmoksta ką nors naujo, pavyzdžiui, skraidyti, tomis naujovėmis vėliau užsikrečia ir visi kiti (morfinis rezonansas). Bet kažkas turi būti pirmieji. Gal būt apie tai plačiau pakalbėsime kitai progai pasitaikius.

2017 m. spalio pradžia
Ginatas

Sindikacija

Surinktas turinys

Žemės pulsas: kronika ir analizė

Pasikeitimai Žemės magnetiniame lauke
--------
Japonijos mokslininkai nustatė, jog Žemė artimiausiais metais gali trumpam atšalti
--------
Kodėl pastaruoju metu Žemė tapo seismiškai aktyvesnė? Faktai ir analizė
--------
Analitinė informacija apie tai, kaip klimato kataklizmai veikia draudimo rizikas
--------
Anomalinių Žemės vietų žemėlapis
--------
Prognozuojama, jog Saulės aktyvumas pasieks maksimumą 2013 metais
--------
Seisminis Žemės plutos aktyvumas ir drebėjimai. Informacija realiu laiku
--------
Informacija apie litosferos plokščių judėjimą
--------
Žemės drebėjimų statistika
--------
Blyksių Saulėje kronika, pavojingi ir nepavojingi laikotarpiai
--------
Saulės aktyvumas, audros, blyksniai. Palydovo SOHO duomenys realiu laiku
--------
Mėnulio fazės ir užtemimai. Palydovo duomenys realiu laiku
--------
Situacija Saulės sistemoje, planetų ir palydovų judėjimas realiu laiku
--------
Saulės atmosferos būsena ir pokyčiai Žemės magnetosferoje. Magnetinės audros, pavojaus laipsniai vakar šiandien, rytoj
--------
Padėtis Žemės jonosferoje bei radioaktyvumo stebėjimai realiu laiku
--------
Žemės magnetosferos pokyčių stebėjimai realiu laiku
--------
Vulkaninis aktyvymas ir ugnikalnių įsiveržimai. naujausios žinios
--------
Ką veikia visi Žemės ugnikalniai realiu laiku?
--------
Pranešimai apie radiacinį užterštumą ir pavojingas avarijas
--------
Uraganai, tornado, liūtys, nuošliaužos ir kitos stichijos. Įvykių kronika
--------
Technogeninės katastrofos ir avarijos
--------
Politinių ir ekonominių anomalijų kronika ir analizė
--------
Orų prognozė šiandien, rytoj, potyt ir 2 savaitėms
--------
Lietuvos hidrometerologijos tarnybos informacija
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimo kronika (rusų k.)
--------
Neatpažintų skraidančių objektų (NSO)stebėjimas ir atskleidžiami faktai (angl. k.)
--------
Apibendrintos ufologų išvados apie tai kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje (rusų k.)

--------
Grėsmę keliantys asteroidai: statistika ir komentarai
--------
Astrologinės prognozės, horoskopai, mėnulio fazės
--------
Numerologinė analizė ir konsultacijos

Navigacija